Iliuzionizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių datavimas
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. spalio}}
 
[[Vaizdas:Postcard advertising Congrès Magique International, 1939.jpg|thumb|1939  m. [[atvirukas]], skirtas tarptautiniam iliuzionistų kongresui [[Paryžius|Paryžiuje]], vaizduojantis iliuzionizmo atributus: [[Cilindras (skrybėlė)|cilindrą]], iš jo ištrauktą [[triušis|triušį]], burtų lazdelę]]
'''Iliuzionizmas''', '''fokusai''' arba '''magija''' yra – [[pramoga]], kai žiūrovams rodomos [[iliuzija|iliuzijos]], dažnai juos suklaidinančios ir sukuriančios įspūdį, kad vyksta kažkas neįmanomo ar paranormalaus. Tačiau visi magijos efektai pasiekiami natūraliomis priemonėmis: rankų miklumu, [[veidrodis|veidrodžių]] ar specialių prietaisų pagalba, sugebėjimu valdyti žiūrovų dėmesį ir nukreipti jį reikiama linkme.
 
Magijos praktikantai vadinami iliuzionistais, fokusininkais ar rečiau – magais.
Eilutė 13:
Tačiau magija, kaip profesija šiuolaikiniu supratimu, išpopuliarėjo XVIII amžiuje. Sėkmingi iliuzionistai turėjo tikrų žvaigždžių reputaciją. Anksčiau dauguma net ir pramogai už pinigus triukus rodančių iliuzionistų teigdavo, jog tai yra magija tradiciniu supratimu.
 
Vienas ryškiausių šiuolaikinės magijos pradininkų buvo [[Jean Eugène Robert-Houdin]] ([[1805]]–[[1871]]1805–1871), kurio pavardę savo sceniniu vardu vėliau pasirinko ir garsusis iliuzionistas [[Harry Houdini]]. ''Houdin'' pagal profesiją buvo [[laikrodis|laikrodžių]] meistras, tačiau [[1840]]-aisiais m. [[Paryžius|Paryžiuje]] atidarė pirmąjį magijos teatrą.
 
[[1873]] metaism. britų iliuzionistai ''J. N. Maskelyne'' ir ''Cooke'' atidarė savo teatrą [[Londonas|Londone]].
 
Daugybę šiuo metu naudojamų triukų ar jų atlikimo būdų išrado [[Harry Houdini|Haris Hudinis]] ([[1874]]–[[1926]]1874–1926), ypač – [[Eskeipologija|eskeipologijos]] srityje. Taip pat jis vienas pirmųjų rodomus triukus apjungdavo į vientisą profesionalų šou. Šiuo metu Skrantone ([[Pensilvanija]]) atidarytas Hudinio muziejus.
 
Šie atlikėjai pirmieji atvirai pripažino, kad jų pasirodymai yra tik treniruočių, rankų miklumo, specialios įrangos ir publikos dėmesio kontroliavimo rezultatas. Jie siekdavo abstulbinti žiūrovus savo triukais taip, kad šie nesuprastų kuriuo būdu vienas ar kitas efektas buvo pasiektas, tačiau jokiu būdu nemanytų, jog tame išties buvo kažkas paranormalaus. Kai kurie, kaip kad Hudinis o vėliau – [[P. C. Sorcar]], [[James Randi]] ir dabar [[Penas ir Teleris]], papildomą reputaciją užsitarnaudavo demaskuodami šarlatanus, kurie tuos pačius triukus naudoja tariamų savo antgamtinių galių demonstravimui.