Marso tyrinėjimai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. kovo}}
 
[[Vaizdas:Mars gullies.800px.jpg|right|thumb|Mars Global Surveyor padaryta nuotrauka apima maždaug 1500  m diametro regioną.]]
 
'''Marso tyrinėjimai''' yra – svarbi [[Rusija|Rusijos]], [[JAV]], [[Europa|Europos]] ir [[Japonija|Japonijos]] [[Kosmoso tyrinėjimai|kosmoso tyrimų]] dalis. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio dešimtys nepilotuojamų kosminių aparatų, įskaitant zondus, dirbtinius palydovus ir paviršiumi judančias mechanines priemones buvo išsiųsti Marso tyrimams. Šiomis misijomis siekta surinkti duomenis ir atsakyti į svarbius klausimus apie „raudonąją planetą“, jos praeitį, kuri pradėtų suprasti [[Žemė]]s praeitį, dabartį ir ateitį.
 
Marso tyrimams skirti ženklūs finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į tai, kad 2/3 visų kosminių aparatų paleistų link Marso nepasiekė jiems skirtų tikslų ar net nepradėjo vykdyti jiems numatytų misijų. Daugeliu atvejų nepavykusių misijų priežastys buvo išsiaiškintos, tačiau dalis misijų žlugo arba su kosminiais aparatais buvo prarastas ryšys be akivaizdžių priežasčių, todėl tyrinėtojai pusiau juokais kalba apie Žemės-Marso „[[Bermudų trikampis|Bermudų trikampį]]“. Šis reiškinys taip pat populiariai vadinamas [[Marso prakeikimas|Marso prakeikimu]].
 
== Pagrindinės tyrimų kryptys ==
Marsas nuo seno žadino žmonijos fantaziją. Pirmieji stebėjimai teleskopais atskleidė spalvos pakitimus Marso paviršiuje, kurie buvo susieti su galimais sezoniniais augalijos pokyčiais, taip pat pastebėtos linijos, kurios gavo [[Marso kanalai|Marso kanalų]] pavadinimą. Šios pirmosios ir klaidingos interpretacijos sužadino visuomenės susidomėjimą. Vėlesniais tyrinėjimais teleskopais aptikti du nedideli Marso palydovai, ledo kepurės poliuose, aukščiausias Saulės sistemos kalnas [[Olympus Mons]] ir [[Valles Marineris]]  – didžiausias Salės sistemos kanjonų sistema. Tai dar labiau skatino domėjimąsi Marsu. Tarp pagrindinių Marso tyrinėjimais keliamų klausimų yra šie:
 
# Kaip Marso sudėtis skiriasi nuo Žemės ir kokie yra šių dviejų planetų raidos skirtumai?
Eilutė 22:
# Jei Marse yra buvusi gyvybė, ar ją dar galima kur nors surasti dabar?
 
== "Langai"„Langai“ kosminių aparatų paleidimui ==
Norint suprasti Marso tyrinėjimų istoriją naudojant robotus, svarbus atsižvelgti į tai, kad palankios sąlygos kosminiams aparatams į Marsą siųsti yra kas 2,135 metai, t. y. kas 780 dienų. Tokie „langai“ buvo/bus:
 
* 1996 lapkritis/gruodis
* 1998 gruodis  – 1999 sausis
* 2001 balandis
* 2003 birželis/liepa
Eilutė 33:
* 2009 spalis
* 2011 spalis/lapkritis
* 2013 gruodis  – 2014 sausis
* 2016 sausis/balandis
* 2018 balandis/gegužė
Eilutė 39:
 
== Ankstyvieji praskrendantys zondai ir dirbtiniai palydovai ==
[[Vaizdas:Mars (Mariner 4).jpg|thumb|Fotografuota iš Mariner 4, pirmojoje iš arčiau darytoje Marso nuotraukoje matosi Marso 330x1200  km paviršiaus plotas.]]
 
=== Ankstyvosios sovietų misijos ===
TSRS kosmoso programa link Marso 1960 spalį paleido du praskrendančius zondus, kurie buvo pavadinti [[Mars 1960A]] ir [[Mars 1960B]], bet abu zondai nepasiekė Žemės orbitos. 1962  m. nepavyko su dar trim sovietų zondais  – du nepaliko Žemės orbitos ([[Sputnik 22|Mars 1962A]] ir [[Sputnik 24|Mars 1962B]]), o su vienu prarastas ryšys pakeliui į Marsą ([[Mars 1]]). 1964  m. nepavyko dar vienas bandymas zondu pasiekti Marsą ([[Zond 2]]).
 
=== Mariner programa ===
[[1962]]–[[1975]]  m. [[JAV]] [[NASA]] agentūra vykdė „[[Mariner programa|Mariner]]“ programą, skirtą Marso, [[Venera (planeta)|Veneros]] ir [[Merkurijus (planeta)|Merkurijaus]] tyrimams. Šįkart mokslininkų pastangos nebuvo bevaisės ir 4 kosminiai aparatai iš 6, paleistų link Marso, pasiekė tikslą.
 
* „Mariner 3“ misija buvo nesėkminga.
 
* „Mariner 4“ buvo pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai nuskriejęs iki Marso, nufotografavęs jo paviršių. Gautose nuotraukose buvo matomas [[Mėnulis|Mėnulio]] tipo planetos paviršius su krateriais. Užfiksuotas [[atmosfera|atmosferos]] [[slėgis]] nuo 4,1 iki 7,0 mbar (410-700410–700 paskalių), o dienos [[temperatūra]] numatyta kaip -100 laipsnių Celsijaus skalėje. [[Magnetinis laukas]] neužfiksuotas.
 
* „[[Mariner 6]]“, praskriejęs planetą [[1969]]  m. [[liepos 31]] d., perdavė į Žemę 75 Marso paviršiaus nuotraukas, iš jų 26 darytas iš arti. Nustatyta, kad planetos paviršius nėra panašus į Mėnulio (kaip buvo matoma iš ankstesnės misijos nuotraukų). Patikslinta Marso masė, spindulys ir forma.
 
* „[[Mariner 7]]“ misijos metu, praskriejant Marsą [[1969]]  m. [[rugpjūčio 5]] d., padarytos ir perduotos tyrimams 126 nuotraukos, iš jų 33 artimos. Nufotografuota 20 % Marso paviršiaus. Nustatyta, kad pietų ašigalio „kepurė“ sudaryta beveik vien iš anglies dioksido.
 
* „[[Mariner 8]]“ misija buvo nesėkminga.
 
* „[[Mariner 9]]“ Marsą pasiekė [[1971]]  m. [[lapkričio 14]] d. ir tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu. Skriedamas gana arti Marso, nufotografavo daugiau nei 80 proc. jo paviršiaus, į Žemę persiuntė 7329 paviršiaus nuotraukas, taip pat Marso palydovų [[Fobas (palydovas)|Fobo]] ir [[Deimas (palydovas)|Deimo]] nuotraukų. Po maždaug metų laiko „Mariner 9“ buvo išjungtas ir šiuo metu neveikiantis skrieja orbita aplink Marsą.
 
== Marsą tyrinėjusių aparatų sąrašas ==
eilutė 200 ⟶ 201:
|[[Vaizdas:Flag_of_the_United_States.svg|20px]] [[Mars Science Laboratory]] ||[[2011]] [[lapkričio 26]]|| '''Veikia iki dabar''' ||Marsaeigis||'''Sėkmingas'''
|-
|[[Vaizdas:Flag of India.svg|20px]] [[Mangalyaan]] || [[2013]] [[lapkričio 5]]|| '''Veikia iki dabar''' || Marso orbitos pasiekimas ||'''Sėkmingas'''
|-
|[[Vaizdas:Flag_of_the_United_States.svg|20px]] [[MAVEN]] ||[[2013]] [[lapkričio 18]]|| '''Veikia iki dabar''' || Marso atmosferos tyrimai||'''Sėkmingas'''