Kalendorius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:WallCalendar.jpg|thumb|240px|right|Sieninis kalendorius]]
'''Kalendorius''' ({{la|calendarium}} 'skolų knygelė') yra – [[Laikas|laiko]] skaičiavimo sistema, priskirianti dienoms kalendorines datas. Senovės romėnai mėnesio dienomis, kurios buvo vadinamos ''kalendomis'', privalėdavo mokėti [[skola]]s.
 
Pirmasis [[lietuviškas kalendorius]] išleistas [[Laurynas Ivinskis|L. Ivinskio]] (pradėtas [[1845]] m.).
 
== Kalendorių tipai ==
'''[[Saulė]]sSaulės kalendorius]]''' – plačiausiai naudojamas (Europa, Amerikos žemynas) kalendorius. Jo pagrindą sudaro [[atogrąžiniai metai]].
 
Saulės kalendoriaus pradininkais laikomi senovės romėnai, nors pirmieji jį ėmė taikyti [[Senovės Egiptas|senovės egiptiečiai]]. Jų kalendoriniai metai buvo suskirstyti į 12 [[mėnesis|mėnesių]] po 30 [[para|parų]], metų pabaigoje pridedant 5 paras. Metų pradžia – [[vasaros saulėgrįža]], kai patvinsta [[Nilas]]. Vėliau šį kalendorių perėmė ir patobulino minėtieji senovės romėnai. Jų kalendorius pavadintas [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendoriumi]].
 
'''[[Mėnulis|Mėnulio]] kalendorius]]''' – naudojamas [[musulmonai|musulmonų]] kraštuose. Šiame kalendoriuje 12 mėnesių pakaitomis po 30 ir 29 paras sudaro 354 parų trukmės mėnulinius metus. Tikrieji mėnuliniai metai (12 sinodinių mėnesių) turi 354, 3672 paros, todėl kai kurie kalendoriniai mėnuliniai metai yra pailginami viena para, kitaip kalendorius pradės neatitikti Mėnulio fazių. Mėnuliniai metai maždaug 11 parų trumpesni už atogrąžinius (saulinius) metus, todėl mėnulinių metų pradžia gali būti tiek žiemą, tiek rudenį, vasarą bei pavasarį.
 
'''Mėnulio-Saulės kalendorius''' – naudojamas Izraelyje ir kai kuriose Tolimųjų Rytų šalyse. Tai sudėtingas kalendorius, kuriame bandoma suderinti sinodinį mėnesį ir atogrąžinius metus. Metai prasideda per [[Pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienį]].
Eilutė 44:
 
== Kalendorius Senovės Lietuvoje ==
Senovės Lietuvoje naudotasi Mėnulio kalendoriumi, kurio metai turėjo 12 mėn. Plintant žemdirbystei, atsirado Saulės kalendorius. Mėnulio kalendorius su Saulės buvo derinamas, kaip manoma, pagal Mėnulio jaunaties ar pilanties pasikartojimą Sietyno žvaigždžių spiečiuje (jo pavadinimas siejasi su žemdirbyste) tam tikromis pavasario ar rudens datomis. Nuo XIII a. vid. LDK jau oficialiai naudojamasi Julijaus (saulės) kalendoriumi (jis įvestas 45 pr. m. e. Romoje) Šio kalendoriaus metus imta skaičiuoti nuo Kristaus gimimo; naujieji metai pasidėdavo 1.1 (sausio stiliaus), 3.25 (kalėdų stiliaus). Kartais metai buvo skaičiuojami nuo „pasaulio sukūrimo“ (5508 pr. m. e; metų pradžia buvo kovo 1 d.)
 
Po Lietuvos (Aukštaitijos) krikšto (1387  m.) LDK dokumentuose metai buvo skaičiuojami nuo Kristaus gimimo, vartojant tik sausio stilių. Grigaliaus kalendorius LDK (kaip ir Lenkijoje) oficialiai įvestas 1582  m. gegužės 15 d.
 
1800  m. sausio 1 d. vėl grįžta prie Julijaus kalendoriaus; Užnemunėje ir toliau vartotas Grigaliaus kalendorius.
 
1915  m. lapkričio 15 d. visoje Lietuvoje vėl įvestas Grigaliaus kalendorius.
 
LDK XII–XVI a. dokumentuose vartojami romėniški mėnesių vardai; VI a. pab. ir vėlesniuose dokumentuose vis dažniau vartojami lietuviški mėnesių vardai. Jie susiję su gamtos reiškiniais, darbais, šventėmis. Gretimi mėnesiai dažnai vadinti tais pačiais vardais (pvz., sausis dar vadintas vasariu arba gruodžiu); tai susiję su tuo, kad, skaičiuojant laiką pagal Mėnulio ir Saulės kalendorių, per 3 metus susidaro >30 dienų (beveik mėnesio) skirtumas. XIX a. Saulės kalendoriaus mėnesiai įgijo dabartinius vardus; su gamtos reiškiniais siejasi sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužė, liepa, lapkritis, gruodis, su žemdirbyste – birželis, rugpjūtis, rugsėjis, spalis. Senovinė lietuvių savaitė, kaip rodo kalendorinės dienos, turėjo 9 dienas. 7 dienų savaitė atsirado vėliau, suskirsčius Mėnulio (sinodinį) mėnesį į ketvirčius (pagal Mėnulio svarb. fazių – jaunaties, priešpilnio, pilnaties ir delčios trukmę).