Libitina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: '''Libitina''' ({{la|Libitina}}) – italikų deivė, personifikuojanti žemę, iš kurios visa gimsta ir į kurią visa sugrįžta.<ref name="Antikos"/> Dėl savo funkcijų vėlesniais laikais romėnai šią dievybę pradėjo tapatinti su Prozerpina, ji laikyta laidotuvių deive.<ref name="Antikos">''Libitina''. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 164 psl.</ref> Dar vėlesniais laikais Libitiną imta ta...
 
SNėra keitimo santraukos
 
Eilutė 1:
'''Libitina''' ({{la|Libitina}}) – [[Italikai|italikų]] deivė, personifikuojanti žemę, iš kurios visa gimsta ir į kurią visa sugrįžta.<ref name="Antikos"/> Dėl savoLibitinos funkcijų vėlesniais laikais romėnai šią dievybę pradėjo tapatinti su [[Prozerpina]], ji laikyta laidotuvių deive.<ref name="Antikos">''Libitina''. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 164 psl.</ref> Dar vėlesniais laikais Libitiną imta tapatinti su [[Venera (mitologija)|Venera]], ji vadinta Venera Libitina.<ref name="Antikos"/> Teigiama, kad tokia sąsaja veikiausiai atsiradusi dėl to, kad deivės vardą bandyta etimologiškai aiškinti, siejant su žodžiu ''libīdo'' („aistra“).<ref name="Schmitz"/><ref name="Antikos"/>
 
Būta Libitinos giraitės, kur stovėjusi šios deivės šventykla, čia buvo laikomi laidojimo reikmenys.<ref name="Antikos"/> Asmuo, užsiimantis tinkamu žmogaus palaidojimu, vadintas ''libitinarius'', o jo verslas – ''libitina''; iš čia posakiai ''libitinam exercere'', arba ''facere'', bei ''libitina funeribus non sufficiebat'', t. y., „jie visi negalėję būti palaidoti“.<ref name="Schmitz"/> Libitinos šventykloje laikyti reikmenys, ypač gultas, ant kurio buvo deginami mirusiųjų kūnai, vadinti ''libitina''.<ref name="Schmitz"/>