Finougrų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Finougrų kalbos''' (''fiu'' – [[ISO 639-2]] kodas) – kalbų grupė, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimai. Finougrų kalbas sudaro dvi šakos – [[Finų kalbos|finų]] ir [[Ugrų kalbos|ugrų]]. Finougrų kalboms priklauso [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Vengrų kalba|vengrų]] ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos [[Europa|Europos]] kalbų, finougrų kalbos nepriklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimai, jos kilusios ne iš [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]], o iš [[Uralo prokalbė]]s. Daug mažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos pasižymi [[Linksnis|linksnių]] gausa: finiškoje [[Vepsų kalba|vepsų kalboje]] išskiriama iki 24 linksnių.<ref>{{cite book|last=Зайцева|first=М. И.|title=Грамматика вепсского языка|location=Л.|date=1981|pages=177}}</ref> Bet yra ir išimčių: [[Chantų kalba|chantų kalbos]] vakarų [[tarmė]]se likusios tik 3 linksnių formos.<ref>{{cite web|date=2006|author=Мымрина Дина Федоровна|title=КАТЕГОРИЯ ПАДЕЖА В ДИАЛЕКТАХ ХАНТЫЙСКОГО ЯЗЫКА (сопоставительный аспект)|url=http://www.tspu.edu.ru/files/dissertation/1191572545.pdf|accessdate=2021-04-26}}</ref> [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] ir [[Vardažodis|vardažodžiai]] kaitomi [[agliutinacinės kalbos|agliunacijos]] būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos, dviskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, ganarečiau retiprireikia prielinksniai[[Prielinksnis|prielinksnių]] irar polinksniai:[[Polinksnis|polinksnių]], pvz.,: lietuviški prielinksniniai junginiai „prie'prie stalo“stalo', „po'po stalu“stalu', „ant'ant stalo“stalo', „už'iš stalo“stalo' daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai „jis“'jis', „ji“'ji' – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., [[suomių kalba|suomiškai]] ''hän'', [[estų kalba|estiškai]] ''tema'', [[vengrų kalba|vengriškai]] ''ő''.