Litgrid: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
SNo edit summary
SNo edit summary
Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros sistemų integracijos projekto vertė – apie 1,6 mlrd. eurų iš kurių daugiau nei 1 mlrd. eurų finansuoja Europos Sąjunga.
 
Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikia ne tik nutiesti naują jungtį su Lenkija, bet sustiprinti vidinius elektros perdavimo tinklus, paruošti sistemas atsijungimui nuo IPS/UPS ir savarankiškam dažnio valdymui. Lietuvos Vyriausybė 2019 m. patvirtino 14 sinchronizacijos projektų sąrašą,<ref>https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/1287991_imp_5f09ee06924e8af2da4c64017c832148.pdf</ref> tarp jų jūrinės jungties su [[Lenkija]] „[[Harmony Link]]“<ref>https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/strateginiai-projektai/harmony-link/20075</ref> statyba, esamos jungties „[[LitPol Link]]“ išplėtimas pritaikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimas. 2020 m. pabaigoje buvo įgyvendinti 3 projektai: išplėsta Bitėnų pastotė, pabaigta tiesti nauja 110 kV linija Pagėgiai–Bitėnai ir užbaigta 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija.<ref>https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/litgrid-igyvendino-trecia-is-14-sinchronizacijos-projektu-elektrenus-ir-vilniu-jungianti-linija-sustiprinta-dvigubai</ref>
 
== Svarbiausi projektai ==
* [[LitPol Link]]: 2015 m. pradėjusi veikti „LitPol Link“ pirmą kartą sujungė [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. Galinga elektros jungtis (400 kV elektros perdavimo linija) su Lenkija atveria galimybę sinchroniškai veikti su kitų Vakarų Europos valstybių energetikos sistemomis ir leidžia plėtoti bendrą Europos elektros rinką. „LitPol Link“ jungtį „Litgrid“ pastatė kartu su Lenkijos elektros tinklų operatoriumi PSE. Įgyvendinant šį strateginį projektą, atlikti jungties techninio projektavimo darbai, o statybos darbai intensyviai vykdyti 2014-2015 metais. Įgyvendinta dar 11 smulkesnių tinklo projektų.
* [[NordBalt]]: „NordBalt“ projekto tikslas – nutiesti tarpsisteminę elektros jungtį tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švedija|Švedijos]] elektros energijos perdavimo sistemų. Jungties ilgis – apie 450 km, galia – 700 MW. Šią jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. 2015 m. pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos užtikrina elektros energijos šaltinių įvairovę, pirmaisiais jungties veiklos metais nulėmusią iki 30 proc. sumažėjusią elektros energijos kainą. Strateginį elektros energetikos projektą „Litgrid“ įgyvendino kartu su  Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Svenska Kraftnät“.[[Vaizdas:HarmonyLink.jpg|miniatiūra|249x249px|Harmony jungtis]]
*„[https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/strateginiai-projektai/harmony-link/20075 Harmony Link]“: tai planuojama nauja Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) jungtis. Beveik 330 km bendro ilgio 700 MW galios jungtis, einanti ir po vandeniu ir sausumoje, sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su naujai statoma 330 kV Darbėnų skirstykla Kretingos rajone Lietuvoje. Projektas „Harmony Link<ref>https://www.facebook.com/energetikosministerija/videos/energetin%C4%97s-nepriklausomyb%C4%97s-link/254380182337511/</ref>“ – pirmas žingsnis, numatytas Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo politiniame susitarime, kurį 2018 m. birželio 28 d. pasirašė Europos Komisijos Pirmininkas ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos valstybių ir vyriausybių vadovai. Numatoma statybos darbų pradžia – 2023 m., įjungimas – 2025 m. Iš viso „Harmony Link“ projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys parama iš Europos infrastruktūros tinklų fondo „Connecting Europe Facility“.
*Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdymo ir duomenų centras:
[[Vaizdas:Litgird valdymo centras.png|kairėje|miniatiūra|329x329px|Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdymo ir duomenų centras]]
Pastato vieta laisvoje valstybinėje žemėje buvo renkama atsižvelgiant į keliamus saugumo reikalavimus ir susiekimo galimybes. Tikslas – iš naujojo valdymo centro turi būti paprasta pasiekti svarbius „Litgrid“ objektus: rezervinį sistemos valdymo centrą, Vilniaus pastotę ir kitus tinklo objektus.
 
Statybos prasidėjo 2018 metais ir buvo užbaigtos 2019 metais. VisoBendra projekto trukmė – 36 mėnesiai.
 
Naujasis Lietuvos elektros perdavimo tinklo sistemos valdymo ir duomenų centras yra keturių aukštų, jo plotas – 5,6 tūkst. m². Pastate įrengta 230 darbo vietų, 16 posėdžių salių, pastatas pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia.<ref>https://structum.lt/straipsnis/naujoji-litgrid-bustine-zmogiska-ir-saugi-elektros-sistemos-valdymo-tvirtove/</ref> Naujas centras iškilo šalia jau veikiančios „Litgrid“ infrastruktūros, kurioje jau yra optiniai tinklai.
42

pakeitimai