Vikisritis:Vokietija/Rinktinis straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Petriukas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Petriukas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Eilutė 1:
{{Rinktinis straipsnis
|image=MartinLutherBundesarchiv Bild 146-workshopCranachElder2005-0057, Otto von Bismarck.jpg
|size=100px130px
|caption=Vokietijos žemėlapis
|text='''Otas fon Bismarkas''' ({{de|Otto Eduard Leopold von Bismarck-Schönhausen}}; [[1815]] m. [[balandžio 1]] d. [[Šenhauzenas|Šionhausene]], dabar [[Saksonija-Anhaltas|Saksonijoje-Anhalte]] – [[1898]] m. [[liepos 30]] d. Frydrichsru, netoli [[Hamburgas|Hamburgo]]) – [[Prūsija|Prūsijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] [[XIX amžius|XIX a.]] politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku [[1862]]–[[1890]] m., jis prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą. Nuo [[1867]] m. Bismarkas buvo [[Šiaurės Vokietijos sąjunga|Šiaurės Vokietijos sąjungos]] [[kancleris]]. Kai [[1871]] m. atsirado antroji [[Vokietijos imperija]], tapo jos pirmuoju kancleriu ir buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“. Būdamas ministru pirmininku Bismarkas turėjo didelės įtakos to meto Vokietijos politikai.
|text='''Martynas Liuteris''' ({{de|Martin Luther}}; tikrasis vardas – ''Martin Luder''; [[1483]] m. [[lapkričio 10]] d. [[Eislėbenas]], [[Šventoji Romos imperija]] – [[1546]] m. [[vasario 18]] d. [[Eislėbenas]], [[Šventoji Romos imperija]]) – protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo. Jo Biblijos vertimas laikomas vienu svarbiausių [[Biblija|Biblijos]] vertimų. Liuterio mokymas tapo [[Protestantizmas|protestantizmo]] judėjimu – [[Liuteronybė|liuteronizmu]].
 
|link=Otas fon Bismarkas
[[1508]] m. jis buvo pakviestas į naujai įsteigtą [[Vitenbergas|Vitenbergo]] universitetą. [[1512]] m. tapo Vitenbergo universiteto teologijos daktaru ir pamokslininku. Vitenberge Liuteris susipažino su P. Melanchtonu, kuris vėliau tapo ištikimu jo bendražygiu. Įsikūręs augustinų vienuolyne, skaitė paskaitas ir kartu pamokslavo savo būsimo globėjo [[Saksonija|Saksonijos]] kurfiursto Frydricho pilies bažnyčioje. Po ketverių metų tapo [[Teologija|teologijos]] daktaru.
 
Dirbdamas sielovadinį darbą, Liuteris klausykloje girdėdavo apie pragaištingas Tecelio (Tetzel) nemokšiško atlaidų skelbimo pasekmes ir pasipiktinęs tuo metu paplitusiu [[Indulgencija|indulgencijų]] pardavinėjimu, jis paskelbė apie atlaidų esmę bei jų praktiką 95-iose diskusinėse tezėse ir [[1517]] metų spalio 31 dieną išsiuntė kompetetingiems vyskupams: Magdeburgo-Mainco arkivyskupui Albrechtui Brandenburgiečiui ir Brandenburgo vyskupui Jeronimui Šulcui.
 
Jis buvo įsitikinęs, kad kelia neišspręstą ir aktualią problemą. Savo asmeniniame prie tezių pridėtame rašte jis prašė paaiškinimo ir drauge reikalavo sudrausminti atlaidų skelbėjus.
Tezes jis pasiuntė tik minėtiems vyskupams ir mokytiems draugams: Johanui Langui Erfurte ir Kristofui Šeurliui Niurnberge. Pastarasis be Liuterio žinios, leido jas išspausdinti, ir jos, apėjusios visą Vokietiją, sulaukė netikėto atgarsio, kad net pats Liuteris buvo išsigandęs.
 
|link=Martynas Liuteris
}}