Kolektyvizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

22 pridėti baitai ,  prieš 4 mėnesius
S
nėra keitimo aprašymo
S (+VLE)
S
 
{{Šaltiniai+}}
 
[[FileVaizdas:“Strengthen working discipline in collective farms” – Uzbek, Tashkent, 1933 (Mardjani).jpg | thumb | 220x124px | right | kolektyvizacijos plakatas uzbekų kalba. 1933  m.]]
 
'''Kolektyvizacija'''  – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į [[kolūkis|kolūkius]] ir [[tarybinis ūkis|tarybinius ūkius]]. Masinė kolektyvizacija [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] prasidėjo [[1929]]  m. Ji vyko dviem etapais: buožių likvidavimo ir kolūkių kūrimo. „Išbuožinimas“ vertė valstiečius greičiau stoti į [[kolūkis|kolūkius]] bei formavo kolūkių materialinę bazę. [[1929]]–[[1930]]  m. buvo „išbuožinta“ 320 tūkst. valstiečių ūkių jų turtą atiduodant kolūkiams. Neretai būdavo „išbuožinami“ vidutiniai, vargingieji valstiečiai.
 
== Kolektyvizacijos rezultatai ==
 
Kolektyvizacija Lietuvoje buvo pradėta pirmosios sovietinės okupacijos metu ([[1941]] m. [[Akmenės apylinkė]]je įkurtas pirmasis Lietuvoje [[Vladimiras Leninas|Lenino]] [[kolūkis]]), tačiau ją pertraukė [[TSRS-Vokietijos karas]]. Masinė kolektyvizacija buvo pradėta [[1947]] m. paskelbus [[Tarybų Sąjungos komunistų partija|VKP(b) CK]] nutarimą „Dėl kolūkių organizavimo [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Lietuvos]], [[Latvijos TSR|Latvijos]] ir [[Estijos TSR|Estijos]] TSR“ ir įkūrus [[Marytė Melnikaitė|Marytės Melnikaitės]] kolūkį [[Kėdainių apskritis|Kėdainių apskrities]] [[Dotnuvos valsčius|Dotnuvos valsčiuje]]. Tais pačiais metais buvo kolektyvizuota 0,07 %. [[1948]] m. buvo kolektyvizuota 3,8 % ūkių. Trėmimais ir teroru kolektyvizacija buvo spartinama. Jau [[1949]] m. buvo kolektyvizuota 62 %, o [[1950]] m. – 80 % ūkių. [[1953]] m. kolektyvizacija Lietuvoje buvo užbaigta.
 
== Šaltiniai ==
{{išn}}
 
[[Kategorija:TSRS istorija]]
43 498

pakeitimai