Skerdynės Chije: Skirtumas tarp puslapio versijų

34 baitai pašalinti ,  prieš 11 mėnesių
redag.
(redag.)
| muziejus = [[Luvras]]
|}}
 
'''Skerdynės Chije''' ({{fr|Scène des massacres de Scio}}), ''Skerdynės Chiose'' (ntk.)<ref>[http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/chijas Chijas]. In: Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK.</ref> – [[prancūzai|prancūzų]] XIX a. [[dailininkas|dailininko]]-[[romantizmas|romantiko]] [[Eženas Delakrua|Eženo Delakrua]] ([[1798]]–[[1863]]) paveikslas, sukurtas 1824 m. ir esantis [[Luvras|Luvro muziejuje]] Paryžiuje.
 
== Apie paveikslą ==
 
Paveikslas nutapytas 1824 m. Paryžiaus Salonui. Jame vaizduojami 1822 m. įvykiai [[Graikijos nepriklausomybės karas|Graikijos nepriklausomybės]] karo metu [[Chijas|Chijo]] saloje, kai buvo nužudyti ir parduoti į [[Vergija|vergiją]] dešimtys tūkstančių niekuo nekaltų salos gyventojų. Paveikslas turi akivaizdžių įkvėpimo šaltinių, tai [[Teodoras Žeriko|T. Žeriko]] paveikslas „[[Medūzos plaustas|Medūzos“ plaustas]]“ ir [[Antuanas Žanas Gro|A. Ž. Gro]] paveikslas „Napoleonas aplanko maro aukas Jafoje“. Paveikslas tapo vienu iš akademinės diskusijos tarp to meto [[Klasicizmas|klasicistų]] ir romantikų mokyklų objektu. [[Antuanas Žanas Gro|A. Ž. Gro]], kuris buvo įsitikinęs klasicistas, pavadino paveikslą „skerdynėmis tapyboje“ dėl idealistinio vaizdavimo nebuvimo. [[Stendalis]] rašė, kad Delakrua vaizdavo maro aukas, o paveikslą pervadino pamatęs laikraščių naujienas apie skerdynes Graikijos Chijo saloje. Paveikslas atliepė tuo metu Vakarų Europos visuomenę labai sujaudinusiomis, bet pavėlavusiomis žiniomis apie nusikaltimus Graikijos Chijo saloje. Delakrua parodoje buvo apdovanotas medaliu ir paveikslą už 6000 frankų įsigijo valstybė.
 
 
== Istorija ==
 
1821 m. prasidėjo [[Graikijos nepriklausomybės karas]]. [[Chijas|Chijo]] sala buvo penkta pagal didumą [[Egėjo jūra|Egėjo jūroje]] ir vos kelių kilometrų atstumu nuo žemyninės Turkijos. Salos gyventojai užsiėmė prekyba ir turėjo glaudžius ryšius su [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] miestu. Saliečiai sumokėdavo nemenkus mokesčius [[Osmanų imperija]]i ir buvo pasiturintys. Taip pat jie turėjo kai kurių nuolaidų mokesčiams, kurių neturėjo žemyninės Graikijos gyventojai. 1821 m. balandį graikų sukilėlių laivai išmetė inkarą prie Chijo salos ir paragino saliečius prisijungti prie sukilimo. Saloje buvo vien prekeiviai, žvejai, mokslininkai. Chijo gyventojai nesiruošė prisijungti prie sukilimo, nes neturėjo nei įgūdžių kovoti, nei ginklų. Graikų laivai atsitraukė palikę šiek tiek ginklų ir amunicijos. Apie jų atvykimą prie salos sužinojo turkai. Nurodymu iš Konstantinopolio 40 vietos aristokratų atstovų buvo paimti ir laikomi įkaitais Kastro miesto pašos rezidencijoje.
 
 
[[Kategorija:Eugène Delacroix paveikslai]]
 
[[Kategorija:Istoriniai paveikslai]]
[[Kategorija:BatalinėBataliniai tapybapaveikslai]]
17 828

pakeitimai