Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 695 pridėti baitai ,  prieš 11 mėnesių
S
nėra keitimo aprašymo
SNo edit summary
SNo edit summary
[[Vaizdas:Centum Satem map.png|thumb|360px|Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos]]
 
'''Satemizacija''' – dalies kalbų, šiuo atveju − [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Fonetika|fonetinė]] ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba [[Afrikata|afrikatomis]]. [[Baltų prokalbė]]je ''š, ž*ḱ''. Tolimesnė raidabuvo virtęs ''*š'', žo > s''*ǵ, z*ǵʰ'' (toks virsmas įvykęs visose''*ž''. [[slavųLietuvių kalboskalba|Lietuvių kalboje]]e, taipbaltų patprokalbės [[prūsųbūklė kalba|prūsų]]išsaugota, iro kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. ''*š'', ''*ž'' nevirtovirtę ''s'', ''z''. Pavyzdžiai: {{lt|lašiša}}, bet {{lv|lasis}} ir, {{prg|lasaso}}, {{ru|lososj}}; {{lt|žirnis}}, bet {{lv|zirnis}} ir, {{prg|zirnis}} 'grūdas'. Pokytis ''*ḱ'' > ''*s'' ir ''*ǵ, {{ru|zerno}}*ǵʰ'' > 'grūdas'*z'' rekonstruojamas jau [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]] ir atitinkamai iš jos kilusioms visoms [[Slavų kalbos|slavų kalboms]]. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio [[Iranas|Irano]], [[Afganistanas|Afganistano]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir indoeuropietiškų [[Indija|Indijos]] dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų ([[Avestos kalba|Avestos raštų kalbos]]) žodžio ''satəm'' 'šimtas'.<ref name="D.Q. Adams 1997 p. 461">J.P. Mallory and D.Q. Adams (eds.), ''The Encyclopedia of Indo-European Culture'' (1997), p. 461.</ref> Kai kuriose sateminėse indoeuropiečių kalbose šie minkštieji priebalsiai virtę [[Afrikata|afrikatomis]].
 
Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] žodį ''centum'' (sk. ''kentum'' 'šimtas') vadinamos '''''kentuminėmis'''''.
 
Apskritai visos gyvosios indoeuropiečių kalbos pagal minkštųjų ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' priebalsių likimą skirstomos taip: ''satem'' kalbų grupei atstovauja [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], [[slavų kalbos|slavų]], [[baltų kalbos|baltų]] ir [[armėnų kalba|armėnų]] kalbos, o ''centum '' − [[germanų kalbos|germanų]], [[italikų kalbos|italikų]] ([[romanų kalbos|romanų]]), [[keltų kalbos|keltų]] bei [[graikų kalba|graikų]]. Dėl šių priebalsių specifinių virsmų [[albanų kalba|albanų kalboje]] priskirti ją ''satem'' ar ''centum'' kalbų grupei − problemiška.<ref>Fortson, Benjamin W. (2010). Indo-European Language and Culture: An Introduction. Blackwell Textbooks in Linguistics (2nd ed.). Chichester, U.K.; Malden, MA: Wiley-Blackwell. chpt. 3.2–3.25</ref>
== Fonetiniai atitikmenys indoeuropiečių kalbose==
{| class=wikitable
![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]]||*ḱ||*ǵ||*ǵʰ||*kʷ||*gʷ||*gʷʰ
|-
![[Keltų kalbos|Keltų k.]]
| rowspan="4" |k|| colspan="2" |g||kw, p<ref group="*">Within Celtic, the "p-Celtic" and "q-Celtic" branches have different reflexes of PIE *kʷ: *ekwos → ''ekwos'', ''epos''. The Brythonic and Lepontic languages are P-Celtic, Goidelic and Celtiberian are Q-Celtic and different dialects of Gaulish had different realisations.</ref>||b||gw
|-
![[Italikų kalbos|Italikų k.]]
| rowspan="3" |g||g, h<ref group="*">PIE *ǵʰ → Latin /h/ or /ɡ/, depending on its position in the word, and → Osco-Umbrian *kh → /h/.</ref>||kw, p<ref group="*" name="Latin kw">PIE *kʷ and *gʷ developed differently in the two Italic subgroups: /kw/, /w/ in Latin (*kwis → ''quis''), and /p/, /b/ in Osco-Umbrian (*kwis → ''pis'').</ref>||gw, v, b<ref group="*" name="Latin kw"/>||f, v
|-
![[Senoji venetų kalba|Senoji venetų k.]]
|h||kw|| colspan="2" |?
|-
![[Graikų kalba|Graikų k.]]
|kh||p, t, k<ref group="*" name="Greek kw">PIE *kʷ, *gʷ, *gʷʰ have three reflexes in Greek dialects such as Attic and Doric:
:/t, d, th/ before /e, i/ (IE *kʷis → Greek ''tis'')
:/k, ɡ, kh/ before /u/ (IE *wl̥kʷos → Greek ''lukos'')
:/p, b, ph/ before /a, o/ (IE *sekʷ- → Greek ''hep-'')
However, in Mycenaean Greek, *kw remained, and in Aeolian, it became /p/.</ref>||b, d, g<ref group="*" name="Greek kw"/>||ph, kh, th<ref group="*" name="Greek kw"/>
|-
![[Frygų kalba|Frygų k.]]
|k<ref group="*" name="Phrygian">The Phrygian evidence is limited and often ambiguous so the issue of ''centum'' vs. ''satem'' reflexes is not completely settled, but the prevailing opinion is that Phrygian shows ''centum'' reflexes along with secondary palatalisation of /k/ to /ts/ and /ɡ/ to /dz/ before front vowels, as in most Romance languages, see {{slink|Phrygian language|Phonology}}.</ref>||g<ref group="*" name="Phrygian"/>||g, k||k||b||g
|-
![[Germanų kalbos|Germanų k.]]
|h||k||g ~ ɣ<ref group="*" name="Germanic voiced">Proto-Germanic reflexes of Indo-European voiced stops had spirant allophones, retained in intervocalic position in [[Gothic language|Gothic]].</ref>||hw||kw||gw<ref group="*" name="Germanic gw">This is the reflex after nasals. The outcome in other positions is disputed and may vary according to phonetic environment. See the note in {{slink|Grimm's law|In detail}}.</ref> ~ w<ref group="*" name="Germanic voiced"/>
|-
![[Anatolų kalbos|Anatolų k.]]
|k,<ref group="*">In Luvic languages, yielding ''ts'', at least under most circumstances.</ref> kk<ref group="*" name="Anatolian fortis">Non-initial</ref>|| colspan="2" |g,<ref group="*" name="Luvic voiced g">In Luvic languages, usually becoming *y initially, lost intervocalically.</ref> k<ref group="*" name="Anatolian lenis">Non-initial</ref>||kw, kkw<ref group="*" name="Anatolian fortis">Non-initial</ref>|| colspan="2" |gw,<ref group="*" name="Luvic voiced gw">In Luvic languages, yielding simple ''w''.</ref> kw<ref group="*" name="Anatolian lenis">Non-initial</ref>
|-
![[Tocharų kalbos|Tocharų k.]]
| colspan="3" |k|| colspan="3" |k, kw
|-
![[Albanų kalba|Albanų k.]]<ref>Orel, Vladimir (2000). ''A CONCISE HISTORICAL GRAMMAR OF THE ALBANIAN LANGUAGE: Reconstruction of Proto-Albanian''. Pages 66-72. Historic palatalizations further discussed on pages 72-77, palatalization of former velar sounds specifically 72-74.</ref>
|θ, c, k<ref group="*" name="thentum">PIE *ḱ, *ǵ, *ǵʰ mostly became affricates in Early Albanian /ts/ and /dz/ and then were fronted further to /θ/ and /ð/. However in specific contexts, one or both processes didn't occur so some instances were preserved as velar (Alb. ''krah'', for example) while others ended up as /s/ and /z/, /ts/ and /dz/ or /c/ and /ɟ/ according to context. Furthermore the fricative /ð/ has become a stop /d/ in specific contexts in the modern language</ref>|| colspan="2" |ð, d<ref group="*" name="thentum"/> ||k, c, s|| colspan="2" |g, ɟ, z
|-
![[Trakų kalba|Trakų k.]]
| rowspan="3" |s|| colspan="2" |z||k, kh||g, k|| rowspan="2" |g
|-
![[Armėnų kalba|Armėnų k.]]
|c||dz||kh||k
|-
![[Slavų kalbos|Slavų k.]]
| colspan="2" |z|| rowspan="2" |k|| colspan="2" rowspan="2" |g
|-
![[Baltų kalbos|Baltų k.]]
| colspan="1"|š
| colspan="2" |ž
|-
![[Indoarijų kalbos|Indų k.]]
|ś||dž||h<ref group="*" name="II *gjh">pIE *ǵʰ → proto-Indo-Iranian *džjh → Indic /h/, Iranian /z/.</ref>|| rowspan="2" |k, č||g||gh
|-
![[Iranėnų kalbos|Iranėnų k.]]
|s|| colspan="2" |z|| colspan="2" |g
|}
 
==Išnašos==
{{išn}}
18 195

pakeitimai