Sriuba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Borscht served.jpg|thumb|250px|[[Barščiai]] su grietine]]
'''Sriuba''' – skystas valgis, dažniausiai gaminamas verdant ingredientus vandenyje, kol išgaunamas norimas skonis. Sriuboms dažniausiai naudojama [[mėsa]], [[daržovė]]s, [[ankštinė daržovė|ankštinės daržovės]], įvairūs [[Prieskonis|prieskoniai]]. Maisto gamyba verdant paplito tik išradus vandeniui nelaidžius indus maždaug prieš 5000 metų.<ref>{{Cite web|title=Soup|url=https://www.britannica.com/topic/soup|access-date=2021-07-12|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref> Iki [[XVII amžius|XVII]] amžiaus buvo valgomos tirštos sriubos, tepamos ant [[duona|duonos]], vėliau, maždaug tuo metu, kai išrastas [[šaukštas]], pradėjo populiarėti ir skystesnės sriubos. Dabartinis sriubos supratimas susiformavo apie [[XVIII amžius|XVIII]] amžiuje. Komercinės sriubos atsirado [[XIX amžius|XIX]] amžiuje, išradus konservų dėžutę.
Sriubas galima skirstyti įvairiai – į mėsiškas ir daržovines, karštas ir šaltas, tirštas ir skystas. Skystos karštos mėsiškos sriubos pavyzdys – [[sultinys]], šaltos sriubos – [[šaltibarščiai]]. Dauguma šaltų sriubų – saldžios sriubos su vaisiais, valgomos karšto sezono metu.
Lietuvoje sriuba buvo ir vienas [[pusryčiai|pusryčių]] ar [[vakarienė]]s patiekalų. Iki XX a. vid. Dzūkijoje, Pietų Žemaitijoje ir [[Užnemunė]]je pusryčių sriuba buvo laikoma ir pietums (dažniausiai virta mėsiška raugintų [[kopūstienė|kopūstų]] arba [[barščiai|burokų sriuba]]). Žemaitijoje, be minėtų sriubų, pietums dar buvo verdama [[bulvienė]]. Klaipėdos krašte pusryčiams buvo verdama pieniška kukulaičių sriuba. Vakarienei visoje Lietuvoje dažniausiai būdavo verdama pieniška miltinių arba bulvinių kukulaičių, [[kruopienė|kruopų]], vėliau ir [[makaronų sriuba]]. Nuo XX a. pr. verdamos ir saldžios sriubos.<ref>{{VLE|22||[[Vacys Milius]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/sriuba/ Sriuba]}}</ref>
| |||