Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

[[1669]] m. įvyko ginkluotas susirėmimas. Evangelikų reformatų parapija [[1754]] m. prijungta prie [[Kėdainiai|Kėdainių]]. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sunyko. Vyskupas [[Jurgis Tiškevičius]] [[1646]] m. mini stebuklingą [[Šiluva|Šiluvos]] Švč. Marijos paveikslą. Katalikų literatūroje aprašoma Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo istorija pirmąkart aprašyta [[Šiluva|Šiluvos]] klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių aprašymų duomenimis, apie [[1608]] m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų. Ji verkusi, kad toje vietoje, kur buvo garbinamas jos sūnus, dabar ariama ir sėjama. Vyskupo atstovui oficiolui Jonui Kazakevičiui senelis parodęs vietą prie didžiojo akmens, kur buvo užkasta skrynia. Joje rastas bažnyčios steigimo aktas, Švč. Marijos paveikslas, brangus arnotas. Bylą dėl [[Šiluva|Šiluvos]] katalikų bažnyčios grąžinimo iškėlė vyskupas [[Merkelis Giedraitis]]. Ją tęsė kunigas M. Kobilinskis, baigė kunigas Jonas Kazakevičius.

 

[[1622]] m. teismo sprendimu reformatai privalėjo grąžinti katalikams žemę ir sumokėti 9000 auksinų. J. Kazakevičius savo lėšomis [[1627]] m. [[Šiluva|Šiluvoje]] pastatė nedidelę medinę bažnyčią. Netrukus buvo pastatyta kita, didesnė, kryžiaus plano bažnyčia. [[1651]] m. įsteigta mokykla. Švč. Mergelės Marijos paveikslas [[1674]] m. restauruotas ir papuoštas sidabriniu aptaisu. [[Kražiai|Kražių]] jėzuitų kolegijos auklėtiniai [[1677]] m. pradėjo procesines eisenas į [[Šiluva|Šiluvą]]. Vyskupas [[Antanas Tiškevičius]] [[1752]] m. įsakė artimesnių parapijų klebonams organizuotai eiti į [[Šiluva|Šiluvą]]. [[1763]] m. procesinės eisenos buvo uždraustos (vėl pradėtos [[1905]] m.).