Laisvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 85.255.56.185 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Taksonomas keitimas)
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2009 m. gruodžio|neturi_nuo=2005 m. rugpjūčio}}
 
{{otheruses}}
[[Vaizdas:Close up Freedom Momument, Rokiskis.JPG |thumb|250px|Laisvės skulptūra [[Rokiškis|Rokiškyje]]]]
[[Vaizdas:Eugène Delacroix - La liberté guidant le peuple.jpg|250px|thumb|[[Eugène Delacroix]] – „[[Laisvė barikadose|Laisvė kviečia į kovą]]“]]
'''Laisvė''' yra – [[subjektas|subjekto]] galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti.
[[Vaizdas:Close up Freedom Momument, Rokiskis.JPG |thumb|250px|Laisvės skulptūra [[Rokiškis|Rokiškyje]]]]
'''Laisvė''' yra [[subjektas|subjekto]] galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti.
 
Kai kada siūloma skirti galios ir laisvės sąvokas, laisvę apibrėžiant kaip galimybę atlikti daugiausia patį subjektą liečiančius veiksmus, o galią – kaip galimybę savo veiksmais pirmiausia daryti įtaką kitiems.
eilutė 11 ⟶ 9:
[[Filosofija|Filosofijoje]] iki šiol esti ginčų dėl [[determinizmas|determinizmo]] teorijų. Pagal vieną iš teorijų, remiantis naujausiais [[neuromokslai|neuromokslų]] tyrimais, teigiama, kad asmens laisvė yra fikcija – žmogaus elgesį sąlygoja biologiniai veiksniai. Vienas tokios teorijos šalininkų vokiečių neurofiziologas [[Volfas Singeris]] teigia, kad populiari ir pripažinta laisvos valios koncepcija, šiuo metu vyraujanti, prieštarauja ne tik determinizmo teorijai, bet ir [[neurobiologija|neurobiologijos]] mokslo tyrimų rezultatams.
 
[[Vaizdas:Eugène Delacroix - La liberté guidant le peuple.jpg|250pxleft|thumb|[[Eugène Delacroix]] – „[[Laisvė barikadose|Laisvė kviečia į kovą]]“, 1830]]
Pasak Singerio, valios laisvės nebuvimas turi sąlygoti esamų [[kaltė]]s ir [[bausmė]]s institutų peržiūrą (revizavimą), nes tam tikra prasme asmuo negali būti laikomas atsakingu už savo elgesį. Jo teigimu, [[nusikaltimas|nusikaltimų]] kaltininkų atveju yra atliekamos veikos, kadangi kiekvienas asmuo paveldi tam tikrą [[Nervų sistema|nervų sistemos]] tipą (neuroninę architektūrą), kuri žmogaus [[Ontogenezė|ontogenezės]] metu pasireiškia tam tikrais būdais bei formomis, todėl asmuo nėra [[atsakomybė|atsakingas]] už savo veiksmus, kadangi jis to pats veikos darymo metu nevaldo (asmuo daro ne tai, ką nori, bet kai jis ką daro, tai jam atrodo, kad jis to nori).