Sriuba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. gegužės}}
 
[[Vaizdas:Instant_miso_soup.jpg|thumb|right|200px|[[Miso sriuba]]]]
'''Sriuba'''  – skystas valgis, dažniausiai gaminamas verdant ingredientus vandenyje, kol išgaunamas norimas skonis. Sriuboms dažniausiai naudojama [[mėsa]], [[daržovė]]s, [[ankštinė daržovė|ankštinės daržovės]], įvairūs [[Prieskonis|prieskoniai]]. Maisto gamyba verdant paplito tik išradus vandeniui nelaidžius indus maždaug prieš 5000 metų. Dabartinis sriubos supratimas susiformavo apie [[XVIII amžius|XVIII]] amžiuje.
 
Sriubas galima skirstyti įvairiai  – į mėsiškas ir daržovines, karštas ir šaltas, tirštas ir skystas. Skystos karštos mėsiškos sriubos pavyzdys  – [[sultinys]], šaltos sriubos  – [[šaltibarščiai]]. Dauguma šaltų sriubų  – saldžios sriubos su vaisiais, valgomos karšto sezono metu.
 
== Istorija ==
eilutė 10 ⟶ 8:
 
Komercinės sriubos atsirado [[XIX amžius|XIX]] amžiuje, išradus konservų dėžutę.
 
Lietuvoje sriuba buvo ir vienas [[pusryčiai|pusryčių]] ar [[vakarienė]]s patiekalų. Iki XX a. vid. Dzūkijoje, Pietų Žemaitijoje ir [[Užnemunė]]je pusryčių sriuba buvo laikoma ir pietums (dažniausiai virta mėsiška raugintų [[kopūstienė|kopūstų]] arba [[barščiai|burokų sriuba]]). Žemaitijoje, be minėtų sriubų, pietums dar buvo verdama [[bulvienė]]. Klaipėdos krašte pusryčiams buvo verdama pieniška kukulaičių sriuba. Vakarienei visoje Lietuvoje dažniausiai būdavo verdama pieniška miltinių arba bulvinių kukulaičių, [[kruopienė|kruopų]], vėliau ir [[makaronų sriuba]]. Nuo XX a. pr. verdamos ir saldžios sriubos.<ref>{{VLE|22||[[Vacys Milius]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/sriuba/ Sriuba]}}</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{išn}}
 
{{cookbook}}
{{Commons|Category:Soups|no=T}}