'''Anicijus Manlijus Torkvatas Severinas Boetijus''' (arba '''Boecijus''', lot. '''Boethius''', apie [[480]]–[[524]]m.) – [[Viduramžiai|viduramžių]] muzikos teoretikas ir filosofas.
Jo veikalas „Apie muzikos mokymą“ (''De institutione musica''), parašytas pačioje [[VI amžius|VIa]]. pradžioje, yra muzikos vadovas, įeinantis į [[kvadrilijausseptyni sistemalaisvieji menai|kvadrilijauskvadriviumo sistemą]]. Kartu su analogiškais tekstais apie [[geometrija|geometriją]], [[aritmetika|aritmetiką]] ir [[astronomija|astronomiją]] muzikos vadovas buvo skirtas rengti [[studentas|studentus]] tolesnėms [[filosofija|filosofijos]] studijoms. Originalios medžiagos traktate nedaug: Boecijus rėmėsi [[graikija|graikų]] šaltiniais, kuriuos turėjo po ranka, pirmiausia ilgu iki mūsų dienų neišlikusiu [[nikomacho traktatas|Nikomacho traktatu]] ir [[Ptolemajas|Ptolemajo]] „Harmonikų“ pirmąja knyga. Traktate taip pat perteikiamos [[Pitagoras|Pitagoro]], [[Euklidas Megarietis|Euklido]] ir [[Aristoksenas|Aristokseno]] mintys. Viduramžių skaitytojai tikriausiai nesuprato, kad Boecijus tiesiog pakartojo kitų autorių mintis, tačiau suvokė, jog jo teiginiai remiasi graikų matematikos ir muzikos teorijomis. Skaitytojai gavo įsitikinti, jog muzika yra [[Matematika|skaičių mokslas]], nes skaičių santykiai lemia melodinius intervalus, [[konsonansas|konsonansus]], gamų sandarą, instrumentų ir balsų derinimą.
