Sūrja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Thijs!bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: id:Batara Surya
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 4:
1. '''Surja''' ([[sanskritas|sanskritu]]: सूर्य, sūrya, vyr. giminės, „saulė“), saulės dievas.
 
[[Rigveda|„Rigvedoje“]] jam paskirta 10 himnų. Kai kuriais atvejais yra sunku nuspręsti, kur kalbama apie dievą, o kur apie pačią Saulę. Surja turi mažai žmogiškų bruožų, bet jis dievų visamatančioji akis, ypač [[Mitra|Mitros]] ir [[Varuna|Varunos]], kartais [[Agnis|Agnio]]. Jis yra visažinis ir visamatantis, stebintis visą pasaulį, žiūrintis į gėrį ir blogį, jo žvilgsnis labai greitas.
 
Jis gimsta Rytuose, kurį pasveikina dainininkai, išeina pro dangaus vartus ir dienos metu apeina žemę ir dangų, tuo atskirdamas dieną nuo nakties (I 50, 7). Surja keliauja dangumi be arklių ir vežėčių (I 152, 5), nors ne kartą minimi ir jo arkliai, septyni arkliai (V 45, 9), ratas (VII 63, 2). Kartais jis vaizduojamas paukščio ar netgi skraidančio ežio pavidalu. Pagrindinė Surjos funkcija šviesos, švytėjimo skleidimas, jis apšviečia pasaulį ir išvaiko tamsą, ligas, priešus. Jo spinduliai lyginami su septyniomis kumelėmis, tempiančiomis jo vežimą. Surja gydo „medaus“ terapijos („madhuvidja“) dėka (I 191); jo prašo turtų, sveikatos, klestėjimo, palikuonių. Jis laiko dangų („dangaus stulpas“, IV 13, 5), jį sukūrė dievai, kurie ir patalpino danguje („dangaus sūnus“, X 37, 1, 5, 7), po to, kai jis buvo paslėptas vandenyne. Surjos kelią nurodė [[aditja]]i (kartais jis irgi vadinamas šiuo vardu), patį kelią sukūrė Varuna, [[Pušanas]] jo pasiuntinys.
 
Surjos tėvas [[Djausas]], motina [[Aditi]]. [[Ušasė]] minima kaip jo žmona (VII 75, 5), paskui kurią jis seka; kartais kalbama, jog Surja buvo pagimdytas kartu su Ušase. Surjos duktė Surja (žr. 2). Glaudžiausiai Surja yra susijęs su aditjais, Ušase, Agniu, o taip pat ir su [[Soma]], kuris vieną kartą buvo pavadintas Surjos tėvu (IX 96, 5). Dažnai Surjos ir [[Savitaras|Savitaro]] funkcijos visiškai sutampa. „Rigvedoje“ minima, jog jį nugalėjo [[Indra]] (X 43, 5) ir kad jis pavogė Surjos vežimą (I 175, 4; IV 30, 4). Šis motyvas dažnai aiškinamas kaip saulės užtemimu lietaus debesiu. Laikotarpyje po [[vedos|vedų]] Surja palaipsniui tampa pietryčių [[lokapala]] (sergėtoju).
 
[[Eposas_(induizmas)|Epose]] Surjai duodami įvairūs vardai („Dhaumja“ išvardina 108, ''„[[Mahabharata]]“'' III 3), kurie sutinkami daugelyje siužetų. Vienas iš jų suriša Surja su [[Rahu]], persekiojančiu jį. Surja iš pykčio grasina savo spinduliais supleškinti visą pasaulį. Dievus apima baimė, ir [[Brahma]] paliepia savo paukščiui [[Garuda]]i pasodinti į Surjos vežimą savo brolį [[Aruna|Aruną]], kad šis užstotų savo kūnu pasaulį nuo kaitrių spindulių. Aruna tampa Surjos vežėju ir rytinės aušros dievu (''„Mahabharata“'' I). Surjos sūnus nuo [[Kunti]] buvo [[Karna]] (''„Mahabharata“'').
Eilutė 16:
 
 
2. '''Surja''' (sanskrite सूर्या, sūryā, mot. giminės) Surjos duktė (žr. 1) arba [[Savitaras|Savitaro]]. [[Ašvinai]] jos vyrai ir galbūt būtent jai priklauso vardas Ašvini. „Rigvedoje“ Surjai paskirtas vestuvių himnas (X 85), kuriame aprašomas Surjos ir Somos vestuvės.
 
[[Kategorija:Induizmo_dievai]]