Štirijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 pridėta baitų ,  prieš 13 metų
S
Automatinis brūkšnių taisymas
S (Automatinis kabučių taisymas)
S (Automatinis brūkšnių taisymas)
'''Štirijos kunigaikštystė''' ([[vokiečių kalba|vok.]] ''Herzogtum Steiermark'') buvo viena iš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kunigaikštysčių iki imperijos paleidimo [[1806]] m., vėliau - [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] karūnos žemė iki valstybės žlugimo [[1918]] m. Šio kalnuoto regiono, kurį nuo XIX a. pradėjo lankyti laipiotojai po kalnus, apie pusę teritorijos dengia miškai, likusią dalį - pievos ir vynuogynai. Štirijoje taip pat yra naudingųjų iškasenų - anglies ir geležies rūdos, kuri [[Ercbergas|Ercberge]] (''Erzberg'') kasama nuo [[Senovės Roma|romėnų]] laikų. Žymus Austrijos vyno gamybos regionas yra Windisch Buheln. Ilgą laiką Štirija buvo labiausiai apgyvendintas Europos kalnų regionas.
 
[[Image:Steiermark Landeswappen.PNG|thumb|Štirijos kunigaikščių herbas]]
== Reformacija ==
 
[[Reformacija]] šalį pasiekė apie [[1530]] m. Austrijos kunigaikštis [[Karolis II]]-asis (valdęs [[1564]]-[[1590|90]]), kurio žmona buvo katalikų Bavarijos kunigaikštytė Marija, šalyje pradėjo [[Kontrreformacija|kontrreformaciją]]. [[1573]] m. jis pakvietė į Štiriją [[jėzuitai|jėzuitus]] ir 1586 m. įkūrė katalikišką [[Graco universitetas|Graco universitetą]]. [[1598]] m. jo sūnus ir pasekėjas [[imperatorius Ferdinandas II]]-asis uždarė visas protestantiškas mokyklas ir išvijo protestantų mokytojus ir pamokslininkus: protestantizmas išliko tik keliuose izoliuotuose kalnų slėniuose, pvz., Ino (''Inn'') slėnyje ir Muro (''Mur'') slėnyje. Pagal [[1555]] m. [[Augsburgo taika|Augsburgo taiką]] buvo remiamasi principu ''cuius regio eius religio'' ir tik didikai nebuvo verčiami grįžti į katalikybę - jie galėjo privačiai savo namuose praktikuoti protestantizmą.
 
Ferdinandui [[1619]] m. tapus Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir [[1620]] m. sutriuškinus savo protestantiškuosius oponentus [[Baltojo kalno mūšis|Baltojo kalno mūšyje]] netoli [[Praha|Prahos]], jis [[1625]] m. visiškai uždraudė protestantiškąsias bažnytines apeigas. [[1628]] m. jis nurodė, kad didikai taip pat turi grįžti į katalikybę. DAugelis didikų šeimų emigravo, tačiau greitai daugelis jų arba jų vaikų grįžo ir priėmė katalikybę atgaudami turėtas valdas.
== [[XX amžius|XX]] amžius ==
 
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] 68% Štirijos gyventojų gimtoji kalba buvo vokiečių, o 32% - slovėnų, ji ribojosi (pagal laikrodžio rodyklę) su [[Žemutinė Austrija|Žemutine Austrija]], [[Vengrija]], [[Kroatija]], [[Karniola]], [[Karintija]], [[Zalcburgas|Zalcburgu]] ir [[Aukštutinė Austrija|Aukštutine Austrija]].
 
Po Pirmojo pasaulinio karo, pagal [[Sen Žermeno sutartis|Sen Žermeno sutartį]] 1918 m. pietinis slovėnų dominuojamas trečdalis, į pietus nuo [[Mura|Muros]] upės, su [[Celjė]]s ir [[Mariboras|Mariboro]] miestais įjungtas į Slovėniją ([[Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė|Jugoslaviją]]). Likę du trečdaliai tapo Austrijos federacine žeme, o slovėnų trečdalis (Žemutinė Štirija) iki šiol neformaliai vadinama Slovėnijos Štirijos provincija ir sudaro apie 1/3 šalies teritorijos. Skirtingai nei Karintijoje šis padalinimas nebuvo lydimas smurto, nors abiejose sienos pusėse liko tautinės mažumos (didesnieji Žemutinės Štirijos miestai buvo daugiausia vokiški).
 
[[1942]] - [[1945]] Žemutinė Štirija buvo prijungta prie Štirijos ''reichsgau'', o po karo grąžinta [[Jugoslavija]]i.
 
[[Kategorija:Istoriniai regionai]]
106 625

pakeitimai