Žemaitija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žemaitija ir Mažoji Lietuva(pajūrio kraštas) 20210617 Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atšauktas naudotojo 188.69.199.155 (Aptarimas) darytas keitimas 6265338 Žyma: Anuliuoti |
||
Eilutė 19:
'''Žemaitija''' (anksčiau tiesiog '''''Žemaičiai''''', {{bat-smg|Žemaitėjė}}) – [[Lietuvos etnokultūriniai regionai|Lietuvos etnografinis regionas]]<ref name="LRS">{{cite web|url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.58146A37675A/OPIwGODeEO |title= Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas. 1999 m. rugsėjo 21 d. Nr. VIII-1328 |accessdate=2019 m. sausio mėn. 08 d.}}</ref>, taip pat geografinis ir istorinis regionas (ist. {{de|'''Samaiten'''}}, {{la|'''Samogitia'''}}). Pirmas paminėjimas – 1219 m., kur minimi du žemaičių kunigaikščiai, dalyvavę taikos sudaryme tarp Lietuvos ir Voluinės-Galicijos kunigaikštysčių 1215 m. Žemaitijos etnografinis regionas pagal [[2003]] m. Etninės kultūros globos tarybos patvirtintą žemėlapį apima 15 774 km² plotą.
Žemaitijos etninio regiono sostine laikomi [[Telšiai]], nors istoriškai Žemaičių žemės centras visad buvęs [[Medininkų žemė| Medininkų žemėje]], Medininkuose (dabartiniai [[Varniai]]). Būtent Medininkų žemė buvo nuolatinis [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] taikinys – į ten vedė daugelis jų žygių, kai buvo puolami žemaičiai. Medininkuose 1417 m. buvo įkurta ir [[Žemaičių vyskupija]]. Kiti svarbūs Žemaitijos centrai buvo [[Raseiniai]], [[Kražiai]] ir [[Šiauliai]]: šiuose miestuose rinkdavosi Žemaitijos seniūnijos seimeliai.
1441 m. Žemaitija tapo autonomiška [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] sudėtyje. Tais pačiais metais Žemaitijai buvo suteiktas oficialus [[Kunigaikštystė|kunigaikštystės]] statusas ir ji buvo įtraukta į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]], o vėliau ir į [[ATR]] valdovų titulus.
| |||