|
== Biografija ==
Baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]], nuo [[1902 m.]] studijavo Frydebergo politechnikos mokykloje, vėliau [[Berlynas|Berlyne]], 1904 m. grįžo į [[Kaunas|Kauną]] ir K. Žegotos slapyvardžiu rašė Petrapilyje leidžiamam [[Lietuvių laikraštis|„Lietuvių laikraščiui“]]. [[1905]]–[[1907]] m. revoliucinių įvykių [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]] dalyvis, įtrauktas į pavojingiausių carizmo priešų [[Socialdemokratai|socialdemokratų]] sąrašus. [[1905]]–[[1907]]1905–1907 m. – laikraščio „[[Vilniaus žinios]]“ sekretorius, redaktorius, „Vilniaus kanklių“ draugijos sekretorius, vaidino draugijos spektakliuose. [[1907]] m. [[sausio 9]] d. įvykusios [[Pirmoji lietuvių dailės paroda|Pirmosios lietuvių dailės parodos]] organizacinio komiteto narys.
Perėmęs mirusio brolio, [[1904]] m. baigusio [[Berlyno politechnikos institutas|Berlyno politechnikos institutą]], inžinieriaus diplomą, [[1907]]–1907–[[1913]] m. [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]] dėstė [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. [[1910]] m. dar redagavo laikraštį „[[Rygos naujienos]]“. Už anticarinę veiklą su šeima ištremtas į [[Čeliabinskas|Čeliabinską]], [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais Čeliabinsko realinėje mokykloje dirbo [[vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] mokytoju. [[1916 ]] m.]] mobilizuotas [[Rusijos imperijos kariuomenė]]n, tarnavo inžinieriumi [[Kustanajus|Kustanajuje]], kur įkūrė elektrinę, [[Petrapilis|Petrapilio]] fabrike. {{šaltinis|Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 378.}}[[1916]]-1916–[[1917]] m. Petrogrado lietuvių bendrojo lavinimo kursų matematikos mokytojas.
[[1920]] m. [[rugsėjo 12]] d. su žmona [[Ona Pleirytė-Puidienė|Ona Pleiryte-Puidiene]] grįžo į Lietuvą, gyveno [[Kaunas|Kaune]], dirbo [[Švyturys (leidykla)|„Švyturio“ knygų leidimo bendrovėje]], [[Spindulio spaustuvė]]s direkcijoje. [[1920]] m. įkūrė [[Vaiva (leidykla)|„Vaivos“ leidyklą]], kuri leido literatūros klasikų seriją, [[1922]] m. išleido 3 vienkarčius leidinius, skirtus parodai. [[1921]] m. dienraščio [[Lietuva (dienraštis)|„Lietuva“]] priedo „Sekmoji diena“ redaktorius. Nuo [[1925]] m. buvo [[Vilkolakio teatras|Vilkolakio teatro]] vadovybėje.
[[1923]]–[[1926]] m. leido ir redagavo žurnalą [[Krivulė (žurnalas)|„Krivulė“]], [[1923]]–1923–[[1924]] m. – žurnalą [[Gairės (Kaunas)|„Gairės“]], [[1923]] m. – metraštį „Kūrybos keliais“, [[1928]] m. – „[[Sąsieka]]“, [[1930]]–[[1931]] m. – [[Gaisai (žurnalas)|„Gaisai“]]. {{šaltinis|{{ŽE|406}}}}
Su pirmąja žmona – rašytoja [[Ona Pleirytė-Puidienė|Ona Pleiryte–Puidiene]], pasirašinėjusia ''Vaidilutės'' slapyvardžiu, turėjo tris vaikus: Mimozą (mirė [[Izraelis|Izraelyje]]), Algirdą ir Sigurdą (abu vokiečių sušaudyti). Antroji žmona buvo advokatė Stefanija Girdvainytė, su kuria susilaukė sūnaus Gedimino.
== Bibliografija ==
* ''Iš sermėgiaus krūtinės'', eilėraščiai, [[1906]] m.
* ''Ruduo'', apsakymai, 1906 m.
* ''Paskutinė ašara'', apsakymai, [[1907]] m.
* ''Švedų liaudies švietimas'', publicistika, [[1911]] m.
* ''Saulei tekant'', apsakymai, [[1911]] m.
* ''Žemės giesmė'', apysaka, [[1911]] m.
* ''Raštai'', 4 t., [[1911]]–[[1912]]1911–1912 m.
* ''Undinė'', drama, [[1912]] m.
* ''Gairės'', drama, [[1913]] m.
* ''Raudonas gaidys'', apysaka, [[1913]] m.
* ''Mūsų dainiai'', publicistika, 1913 m.
* ''Rytojun bežiūrint'', publicistikos, pedagogikos, literatūrologijos knyga, [[1913]] m.
* ''Kerštas'', [[1915]] m.
* ''Karalius Haraldas'', apysaka, [[1920]] m.
* ''Stepai'', drama, [[1920]] m.
* ''Kaukės'', apysaka, [[1923]] m.
* ''Rytų svečias'', drama, [[1926]] m.
* ''Magnus Dux'', istorinis romanas, [[1936]] m.
* ''Geležinis vilkas'', romanas, [[1927]] m.
== Šaltiniai ==
|
