Slovakijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
→Slovakų tautinis atgimimas: Pataisyta Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame |
||
Eilutė 117:
== Slovakų tautinis atgimimas ==
{{main|Slovakų tautinis atgimimas}}
Per [[XVIII a.]] iškilo slovakų tautinis judėjimas, įkvėptas platesnio panslaviško judėjimo su tikslu atgaivinti tautinio identiteto jausmą tarp slovakų. Remiamas slovakų religijos lyderių judėjimas augo [[XIX a.]] tuo pat metu judėjimas pasidalijo į religines atšakas, ir įvairios grupės skirtingai vertino viską nuo karinės strategijos iki ligvistikos.
Pirmoji slovakų literatūrinės kalbos kodifikacija parašyta Anton Bernolak 1780 m., paremta vakarų Slovakijos dialektu. Ją rėmė daugiausia Romos katalikų intelektualai, susitelkę Trnavoje. Liuteronų intelektualai toliau naudojo slovakizuotą čekų kalbos formą.
[[1840]] m. protestantai skilo, kai L’udovit Štur
[[Vaizdas:KosickyDistrikt.png|thumb|250px]]
1848–1849 m. revoliucijos metu slovakai rėmė austrus, kad iškovotų atsiskyrimą nuo Vengrijos karalystės Austrijos monarchijoje. Slovakų tautos taryba pradėjo karinę kampaniją ir suorganizavo išlaisvintų teritorijų
Martinas tapo slovakų tautinio judėjimo centru, atsiradus ''Matica slovenska'' kultūrinei asociacijai [[1863]] m., slovakų nacionaliniam nuziejui ir slovakų tautinei partijai [[1871]] m. Judėjimo klestėjimas baigėsi po [[1867]] m., kai Habsburgų valdomos žemės centrinėje Europoje įvedė konstitucijos pakeitimus į dvigubą Austrijos-Vengrijos monarchiją. Slovakų žemės liko Transleitanijos dalimi, dominuojama vengrų politinio elito. Matica [[1875]] m. iširo, tas pats nutiko ir kitoms slovakų institucijoms.
| |||