Liubeko teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Liubeko teisė''' − [[miestų teisė]]s atmaina, susiformavusi [[XII amžius|XII]]–[[XIII amžius|XIII]] a. [[Liubekas|Liubeke]] po to, kai jis [[1226]] m. tapo laisvuoju miestu. Liubeko teisė reiškia [[savivalda|savivaldos]] suteikimą [[miestas|miestui]]. Liubeko teisė keitė asmeninį [[monarchas|monarchų]] valdymą ar vietinių [[kunigaikštis|kunigaikščių]] valdymą atsiradusį dar [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] laikais.

 

Liubeko teisė buvo perimta dar apie 100 miestų [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] regione. Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų [[prekyba|prekybos]] ir [[amatai|amatų]] plėtotei. XIII a. Liubeko teises turėję miestai sudarė galingą prekybos bendriją – [[Hanza|Hanzos Lygą]], kurios centras buvo Liubeke. Oficialaus Liubeko teisės kodekso nebuvo iki [[1586]] m., kai jis buvo išspausdintas leidėjo ''Johann Balthorn''. Nepaisant to, Liubeko teisė buvo pavyzdys ir kitiems Vokietijos miestams, kurie siekė atsikratyti aristokratų valdymo. Liubeko teisė buvo pagrindas ''Dortmundo kodeksui'' [[Vestfalija|Vestfalijoje]], ''Goslaro kodeksui'' [[Saksonija|Saksonijoje]] ir [[Magdeburgo teisė]]ms Rytų Europos miestuose. Nuo kitų miestų teisių Liubeko teisė šiek tiek skyrėsi šeimos ir turto reikalus reguliuojančių normų ypatybėmis.

 

 

== Pagrindiniai principai ==

 

== Taip pat skaitykite ==

* [[Magdeburgo teisė]]

* [[Kulmo teisė]]

 

[[Kategorija:Vokietijos teisės istorija]]