Jonas Kazimieras Vaza: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tolmintonis (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame
Tolmintonis (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame
Eilutė 30:
== Karo su Maskva 1654–1667 m. pradžia ==
=== Kazokų pasidavimas Maskvai ===
Jonui Kazimierui Vazai nesisekė tvarkytimalšinti kazokų reikalosukilimo. Lenkijoje jie pasiekdavo net [[Lvovas|Lvovą]], o Lietuvoje – net [[Pinskas|Pinską]] ir Mozyrių. Keletą tokių užpuolimų Lietuva pati atrėmė ir net padėjo lenkams. Pagaliau [[1651]] m. kazokai buvo sumušti. B. Chmelnickis nesitenkino gindamas kazokų teises ir pravoslavų tikėjimą, betjis jau svajojosiekė sukurti atskirą [[Ukraina|Ukrainos]] valstybę. Tam tiksluipasiekti pasidavė [[Osmanų imperija|turkų sultono]] globai, o [[1653]] m. Maskvos carui [[Aleksejus Michailovičius|Aleksiejui I Romanovui]] ({{ru|Алексей Михайлович}}), kuris sutiko paliktiturėti net 60.000 kazokų kariuomenę, o jų etmonu paskyrė B. Chmelnickį.
 
=== Pradžia karo su Maskva ===
{{main|ATR-Maskvos karas (1654-1667)}}
 
Caro sutikimas priimti į savo gretas kazokus reiškė [[Polianovkos taika|Polianovkos taikos]] sulaužymą. [[1654]] m. [[gegužės 18]] d. viena caro kariuomenė ėmė veržtis į Lietuvą, o kita su kazokais į Lenkiją. Lietuvos kariuomenė buvo nedidelė ir [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Jonušas Radvila]] nepajėgė sulaikyti rusų. KritoBuvo užimtas vienas miestas po kito – Smolenskas ([[1654]] m. [[rugsėjo 23]] d.), Polockas, Vitebskas, Mogiliovas. Karalius Jonas Kazimieras Vaza atvyko Lietuvos gelbėti, bet nesurinkęs bajorijos išvyko į Lenkiją, nieko nenuveikęs. Lietuva buvo palikta likimo valiai. Žiemos šalčiai buvo sulaikę Maskvos kariuomenę, bet [[1655]] m. ji vėl ėmė žygiuoti į Lietuvos gilumą. J. Radvila su 5.0005000 kariuomenekarių paliko [[Vilnius|Vilnių]] ir pasitraukė į [[Kėdainiai|Kėdainius]]. Jis tik spėjo išsivežti iš Vilniaus tik iždą ir sudeginti tiltą per [[Neris|Nerį]]. Rusai [[1655]] m. [[liepos 30]] d. užėmė miestą be kovos. Tai buvo pirmas atsitikimaskartas Lietuvos istorijoje, kadkai priešas užėmė jos sostinę (nuo [[Vokiečių ordinas|kryžiuočių]] laikų ji nebuvo net pulta). MiestasTuo metu miestas buvo turtingas ir gražus. Nieko tokio savo tėvynėje nematę rusai ėmė baisiausiaibaisiai jį plėšti ir naikinti. Visos brangenybės buvo gabenamos į Maskvą. Ten buvo išvežti net ponų rūmų baldai. Buvo, išplėšti net bažnyčių ir vienuolynų rūsiai, išmėtyti juose esantiejiesantys kaulai ir išneštos karstuose rastos brangenybės. ŠitųŠių plėšimų metu mieste kilo gaisras, kurs trukotrukęs net 17 dienų ir sunaikinosunaikinęs beveik viską, kas dar buvo likę neišplėšta. Po karo Vilniaus nebegalima buvo nė pažinti.{{faktas}}
 
== Karas su švedais ir Kėdainių sutartis ==