Cerera: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 baitai pašalinti ,  prieš 4 mėnesius
S
nėra keitimo aprašymo
S (paveikslėlio aprašymas)
S
 
{{otheruses}}
[[Vaizdas:Ceres statue.jpg|thumb|200px|Cereros statula [[Luvras|Luvre]]]]
[[Vaizdas:Saccaggi Ave Natura.jpg|alt=Čezarės Sakadžio (''Cesare Saccaggi'') neoklasikinio stiliaus paveikslas „Sveika, gamta!“ (''Ave Natura''), vaizduojantis romėnų procesiją deivės Cereros garbei|miniatiūra|286x286px|Čezarės Sakadžio (''Cesare Saccaggi'') neoklasikinio stiliaus paveikslas „Sveika, gamta!“ (''Ave Natura''), vaizduojantis romėnų procesiją deivės Cereros garbei, 1910 m.]]
[[Romėnų mitologija|Romėnų mitologijoje]] '''Cerera''' ({{La|Ceres}}) – derlingumo deivė. [[Graikų mitologija|Graikų mitologijoje]] jos atitikmuo – deivė [[Demetra]].<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/Cerera-59802 Cerera], vle.lt. Tikrinta 2020-11-27.</ref> Cerera yra [[Saturnas (mitologija)|Saturno]] ir [[Opė]]s ([[Rėja|Rėjos]]) dukra. [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] žmona ir sesuo, [[Proserpina|Proserpinos]] motina nuo Jupiterio, taip pat [[Junona|Junonos]], [[Vesta|Vestos]], [[Neptūnas (mitologija)|Neptūno]] ir [[Plutonas (mitologija)|Plutono]] sesuo. Ji buvo [[Sicilija|Sicilijos]] miesto globėja. <ref>Nikolajus Kunas. Senovės graikų legendos ir mitai. Vilnius, Alma Litera, 2015. ISBN kodas: 9786090117927</ref>
 
Cerera buvo chtoniška, žemės augimo galios, javų augimo, brandos, požemio pasaulio deivė. Ji galėjo užtraukti beprotybę, tačiau taip pat buvo motiniškos meilės ir santuokos deivė. Manoma, kad romėnai deivės kultą perėmė iš graikų 496 m. pr. m. e., kai buvo kilęs didelis [[badmetis]].
 
[[Vaizdas:Saccaggi Ave Natura.jpg|alt=Čezarės Sakadžio (''Cesare Saccaggi'') neoklasikinio stiliaus paveikslas „Sveika, gamta!“ (''Ave Natura''), vaizduojantis romėnų procesiją deivės Cereros garbei|miniatiūra|286x286pxkairėje|Čezarės Sakadžio (''Cesare Saccaggi'') neoklasikinio stiliaus paveikslas „Sveika, gamta!“ (''Ave Natura''), vaizduojantis romėnų procesiją deivės Cereros garbei, 1910 m.]]
[[Gegužė]]s mėnesį moterys švęsdavo Ambarvaliją, atlikdavo slaptus ritualus. Romoje ant Aventino kalvos buvo Cereros šventykla. Pagrindinė šventė Cerialijos (Cereros žaidynės) švenčiamos nuo [[balandžio 12]] d. iki [[balandžio 19]] d., net nuo III a. pr. m. e. Cereros kultas buvo daugiausia siejamas su plebėjų luomu, kuris valdė javų prekybą.
 
42 243

pakeitimai