Vestgotai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Adeimantas pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Ispanijos istorija}}
'''Vestgotai''' arba '''Vizigotai'''
[[Vaizdas:Visigoth migrations.jpg|right|thumb|300px|Vizigotų migracija]]▼
▲'''Vestgotai''' arba '''Vizigotai''' yra viena iš dviejų [[gotai|gotų]] genčių šakų (kita [[ostgotai]]). Ji priskiriama prie [[germanai|germanų]] genčių, kurios vaidino svarbų politinį vaidmenį [[Europa|Europoje]] [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] metu ir stipriai prisidėjo prie [[Romos imperija|Romos imperijos]] žlugimo. Šiai žlugus, vestgotai išsaugojo savo reikšmę dar du su puse šimto metų.
Atsiskyrę nuo pagrindinės gotų grupės, romanizuoti vestgotai kaip atskira tauta atsirado IV amžiuje Balkanuose, kur jie kariavo kelis karus su Roma. [[Alarikas I|Alariko I]] vadovaujami vestgotai atvyko į Italiją ir nusiaubė Romą [[410]] m.
eilutė 9 ⟶ 8:
Apie [[489]] m. karaliui [[Rekaredas|Rekaredui]] valdant vestgotai iš [[Arijonizmas|arijonizmo]] perėjo į katalikybę, tad netrukus išnyko kultūriniai skirtumai tarp vestgotų ir jų pavaldinių.<ref>Dietrich Claude, in Walter Pohl (ed.) ''Strategies of Distinction: Construction of Ethnic Communities, 300-800'' (''Transformation of the Roman World'', vol. 2), 1998 ISBN ISBN 9004108467 (p.119-120: dress and funerary customs cease to be distinguishing features in 570/580)</ref> ''Liber Iudiciorum'' (baigtas [[654]] m.) panaikino seną tradiciją vestgotus ir romėnus teisti pagal skirtingus įstatymus, tad jie greitai susiliejo ir tapo ispanais. Kitą šimtmetį karalystėje dominavo Toledo tarybos ir vyskupų valdžia. VII a. paliko mažai istorinių šaltinių. Gvadaletės mūšyje [[711]] ar [[712]] m. įsiveržę arabai ir berberai nugalėjo vestgotus, nužudė jų karalių ir daugelį elito narių. Vestgotų karalystė greitai žlugo ir vis dar ginčijamasi dėl to priežasčių. Gotų tapatybę išlaikė Astūrijos karalystės ir Ispanijos markos gyventojai.
Vestgotai Portugalijoje ir Ispanijoje paliko keletą bažnyčių ir daug archeologinių radinių, bet didžiausias jų palikimas yra vardai ir pavardės. Vestgotai buvo vienintelė Vakarų Europos tauta stačiusi naujus miestus po Romos imperijos žlugimo iki [[Karolingai|Karolingų]] iškilimo. Iki viduramžių pabaigos didžiausias vestgotų palikimas buvo Liber iudiciorum, kuris buvo teismų procedūrų pagrindas Ispanijos krikščionims praėjus net keliems šimtmečiams po jų karalystės žlugimo.
| |||