Plutonas (nykštukinė planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stilius
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 6:
Plutoną galima pamatyti tik pro didelį [[teleskopas|teleskopą]], kadangi didžiausias regimasis jo [[spindesys]] lygus 14,7 ryškio; kampinis skersmuo 0,11". Plutono orbitos plokštuma pasvirusi į [[Ekliptika|ekliptiką]] labiau negu bet kurios planetos, dėl to iš [[Žemė]]s jis kartais matomas už Zodiako juostos. Plutono efektinė temperatūra – apie 32 °K. Plutonas santykinai nedidelis, mažesnis už kai kurių planetų palydovus – jo masė yra maždaug kaip penktadalis Mėnulio. Didžiąją jo dalį sudaro uolienos ir ledas. Būdamas perihelyje, turi metano [[atmosfera|atmosferą]], [[slėgis]] prie paviršiaus lygus 0,000151 Žemės atmosferos slėgio. Plutono viena diena trunka apie 6,39 Žemės dienos.
 
XX-ajame amžiuje išorinėje Saulės sistemoje buvo aptikta daugiau panašių į Plutoną objektų. Tokia yra 2005 m atrasta [[Eridė (nykštukinė planeta)|Eridė]] 2005 m., kuri yra 27% masyvesnė už Plutoną, tačiau, kaip. nustatėTačiau 2015 m., buvo nustatyta kad Plutonas yra didesnis už Eridę. [[2006]] m. [[rugpjūčio 24]] d. [[Tarptautinė astronomų sąjunga]] (IAU) pateikė Saulės sistemos [[planeta|planetos]] apibrėžimą. Juo remiantis, Plutonas nėra planeta ir kartu su [[Eridė (nykštukinė planeta)|Eride]] ir [[Cerera (nykštukinė planeta)|Cerera]] patenka į naują [[nykštukinė planeta|nykštukinių planetų]] kategoriją.
 
== Atradimas ==