Vikipedija

Druwi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
Žyma: Atmesta
Vaidila (aptarimas | indėlis)
55 260 keitimai
Grąžinta tvarkinga versija
Žyma: Rankinis atšaukimas
Eilutė 1:
{{Tvarkyti|nuo=2018 m. sausio|netvarkingas_nuo=2016 m. balandžio}}
 
{{Šablonas:Baltų religija}}
 
'''„Druwis“„Druwi“''' ([[Prūsų kalba|prūs]]. kalboje reiškia [[Tikėjimas|tikėjimą]]<ref>V Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 232–234 psl. [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=406 „Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė“]</ref>), o druwingis reiškia tikintijį. Druwiai – [[Baltų religija|baltų]] tikėjimo[[Neopagonybė|neopagoniška]] bendruomenė, besiremianti dvasiniu mokymu, kurio nelaiko religija. Druwiai savęs netapatina su pagonimis, priešingai, nei tai teigia katalikų daugumos išleistas leidinys<ref name=":0" />. Ši baltų bendruomenė dažnai nurodo senovės [[Prūsų mitologija|prūsų tikėjimo panašumustikėjimu]]{{faktas}} ir žynių-burtininkų veiklą. Pagal M. Pretorijaus šaltinį "Prūsijos įdomybės" žynių veikla buvo išskirtinai maginė. maginei veiklai vykdyti druwis turi būti jautrus dvasiniems pokyčiams gyvenime, atlikti dvasinius virsmus, dalį iš jų atliekant kalendorinių švenčių metu. Šalininkai teigia, kad „[[Romuva|Romuvos]]“ religija gali būti laikoma tam tikra „Druwingių“„Druwi“ forma.<ref>[http://www.baltai.lt/?p=1222 Pokalbiai prie baltų žinyčios apvaliojo darnos stalo I d.]</ref><ref>[http://www.baltai.lt/?p=1231 Pokalbiai prie baltų žinyčios apvaliojo darnos stalo II d.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170909004414/http://www.baltai.lt/?p=1231 |date=2017-09-09 }}</ref>Nors druwiai savo pirmuoju mokytoju laiko Vilių Gibavičių, bet šis žmogus nei Darnos mokymo, nei doktrinos, nei praktikos nesukūrė. Vilius Gibavičius bandė išdėstyti 4 tauriąsias druwių tiesas, o 8 mažųjų taip ir nespėjo. V. Gibavičius mirė 2011 rugsėjo 4 d.[Http://www.baltai.lt/?p=4854 http://www.baltai.lt/?p=4854]
 
Nuo 2002 m. „Kuronas“ su „Romuvos“ religine organizacija ryšių nebepalaiko dėl tuomet tik ką išrinkto Romuvos krivio J. Trinkūno Jauniaus folkloristinio požiūrio į dvasingumą ir žynių-burtininkų luomo neigimą. Nors "Kurono" pavadinimas atsirado 2002 m. ne Romuvos aplinkoje, o iš "Darnos" mokyklos kelio tęsinio nuo 1995 m. ir ėjo savitu baltų dvasinių paieškos keliu, narių požiūris į [[teologija|teologiją]], [[apeigos|apeigų]] bei [[šventė|švenčių]] išorinį atkūrimą yra panašus savo kalbos, tautinių, istorinių vertybių puoselėjimu. „Druwi“ tikėjimo sekėjai kitaip negu romuviečiai [[etnografija|etnografinius]] šaltinius ir [[folkloras|folklorą]] naudoja saikingai, kaip dalelę papročių tęstinumo, bet remiasi DOROS mokymu, kas juos suartina su dharminėmis religijomis. Šiai baltų tikėjimą per dvasinį mokymą atkuriančiai grupei [[ezoterika|ezoterinė]] patirtis yra artima vedoms ir jos praktikoms bei vėlesnėms dharminėms religijoms nei moksliniais tyrimais paremtomis ateistinėmis žiniomis apie pasaulėkūrą. Teologijos išmanymui ir praktinių įgūdžių tobulinimui įkurta žynių mokykla „Kuronas“.<ref name=":0">„Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“</ref> Šio mokymo pradininku yra Liutauras Baltasis. Akademija yra 9 pakopų, kurioje paruošiamoji baltiškos pasaulėžiūros '''mokykla „DARNA'''„ yra įvadas į tolimesnę būsimų žynių atranką mokytis aukštesnėse pakopose devinarijoje (9 metų akademijoje „Kuronas“). Akademija turi įkūrusi 3 dvasinio ir sąmoningo sveiko gyvenimo būdo katedras. Šaltinis http://www.baltai.lt/?page_id=13367
 
Po Darnos mokyklos baigimo mokytinis laikomas laisvu pasirinkti dvasinį kelią ir būti įvesdintas į baltų dvasini kelią. O druwiu tampama po nemažiau kaip trijų metų išsimokslinimo, jei mokytinis pasirenka eiti mokytojo keliu ir šviesti žmones bei dalintis savo dvasine patirtimi. Druwiai laikosi trijų kertinių pasaulėžiūros ramsčių - lietuvių ar baltų kalbų, papročių ir istorinės atminties puoselėjimo. Druwių mokymas sudarytas iš teorijos ir praktikos. Teorinės žinios yra gretinamos su vedomis, o praktikos pamatus sudaro žmogaus tobulinimas:
 
Sąmoningos sveikos gyvensenos praktika "Kūnovara" skirta palaikyti sveiką kūną ir pajėgų įgyvendinti kūrybišką gyvenimą,Šaltinis http://www.baltai.lt/?p=20690
 
Rymojimo praktika yra išskirtinė, nepanaši nei į vieną rytų kultūros dvasinio nusiraminimo praktiką, turinti saulės lydėjimo su sutartine elementų ir gilios dvasinės būsenos pasiekimu po to.
 
Sąmoningo sapnavimo praktikos po rymojimo padedančios patirti sąmoningą gyvenimą miego metu.
 
Šios praktikos padeda druwiui siekti MAGOS kelio, išsilaisvinančio iš kančių ir galimos paskandos, tai yra skandų įveikimas. Mokykla turi įkūrusi žynių luomus. Labiausiai vystomas arba prieinamas viešai yra žvakonių paruošimas. Tai žvakių liejimo amato pagalba ir specialių technikų yra pasiekiamos ypatingos pakylėjimo būsenos. Pasekoje išliejamos ypatingos užkalbėjimais paruoštos žvakės "Perkūnyčios", kurios naudojamos visuose druwių apeigynuose: kalendorinėse apeigose, žmogaus gyvenimo virsmų (gimimo, vestuvių ir laidotuvių), asmeninėse gyvenimo aplinkybėse bei maginėse apsauginėse apeigose.
 
2003 m. „Kuronas“ nuo „Romuvos“ atskilo dėl skirtingo narių požiūrio į [[teologija|teologiją]], [[apeigos|apeigų]] bei [[šventė|švenčių]] atkūrimą. „Druwi“ tikėjimo sekėjai kitaip negu romuviečiai mažiau kliaujasi [[etnografija|etnografiniais]] šaltiniais ir [[folkloras|folkloru]]. Šiai pagonių grupei [[mistika|mistinė]], [[ezoterika|ezoterinė]] patirtis yra daug svarbesnė nei moksliniais tyrimais paremtos žinios. Teologijos išmanymui ir praktinių įgūdžių tobulinimui įkurta žynių mokykla „Kuronas“.<ref>„Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“</ref>
Druwiai nepripažįsta jiems primetamos neopagonių religinės bendruomenės etiketės ir neregistruoja savo bendruomenės kaip religinės, nes LR įstatymuose neleidžiama registruoti kitaip, kaip tik pagonių bendruomenę. Druwiai su druidais nesitapatina, bendrų apeiginių veiksmų neatlieka, laiko save išskirtinai lietuviško dvasinio mokymo pasekėjais.
 
== Literatūra ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Druwi"