Bilevičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
| Herbo pavadinimas =Bilevičių herbas „Kapas“
| Kilmė =
| Pradininkas =Daugirdas BilevičiusBilnius Žadeikaitis
| Titulas =[[bajorai]]
| Laikotarpis =[[XVI a.]] - [[XVII a.]]
Eilutė 15:
 
== Istorija ==
 
Giminės pradininkas [[XV a.]] šaltiniuose minimas Daugirdas Bilevičius. Dar [[XVI a.]] pradžioje giminė suskilo į dvi šakas: ''Bilevičius Stankevičius'' ir ''Bilevičius''. Prasidėjus [[reformacija]]i Bilevičiai Stankevičiai tapo [[evangelikai liuteronai|evangelikais liuteronais]]. Kita šaka, Bilevičiai, XVI a. viduryje perėjo į [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] tikėjimą. Vėliau dalis Bilevičių tapo [[katalikai]]s. [[XVIII a.]] Bilevičių moteriškoji linija liko protestantiška. Kataliko [[Albertas Bilevičius|Alberto Bilevičiaus]] vadovaujami bajorai [[1724]] m. nugriovė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčią. [[XIX a.]] dalis Bilevičių sulenkėjo, [[XX a.]] išsikėlė gyventi į [[Lenkija|Lenkiją]], kiti įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą.
Giminės pradininkas [[XV a.]] šaltiniuose minimas Bilius Žadeikaitis, turėjęs keletą sūnų, vienas jų - Daugirdas Bilevčius-Žadeikaitis. Pastarojo sūnus Vaclovas (mirė 1509 m.) naudojosi pavarde Daugirdas, buvo didžiojo kunigaikščio dvariškis, turėjo dvi dukteris: Elžbieta ir Ona Daugirdaitės. „Kapo“ herbo Daugirdų-Žadeikaičių linija nutrūko [[XV a.]] pab. dėl vyrų palikuonių nebuvimo. Kiti Biliaus Žadeikaičio sūnūs pratęsė giminę su pavarde Bilevičiai ({{pl|Billewicz}}).
 
Giminės pradininkas [[XV a.]] šaltiniuose minimas Daugirdas Bilevičius. Dar [[XVI a.]] pradžioje giminė suskilo į dvi šakas: ''Bilevičius Stankevičius'' ir ''Bilevičius''. Prasidėjus [[reformacija]]i Bilevičiai Stankevičiai tapo [[evangelikai liuteronai|evangelikais liuteronais]]. Kita šaka, Bilevičiai, XVI a. viduryje perėjo į [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] tikėjimą. Vėliau dalis Bilevičių tapo [[katalikai]]s. [[XVIII a.]] Bilevičių moteriškoji linija liko protestantiška. Kataliko [[Albertas Bilevičius|Alberto Bilevičiaus]] vadovaujami bajorai [[1724]] m. nugriovė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčią. [[XIX a.]] dalis Bilevičių sulenkėjo, [[XX a.]] išsikėlė gyventi į [[Lenkija|Lenkiją]], kiti įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą.
 
Garsiajame lenkų rašytojo [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičiaus]] istoriniame romane „Tvanas“ minimi net keturi Bilevičiai – išmintingi, nenuilstantys patriotai. Du broliai (Albrechtas ir Steponas) Bilevičiai dalyvavo [[1655]] m. Kėdainių suvažiavime ir pasirašė [[Kėdainių sutartis|uniją]] su [[švedai]]s. Į vieną iš Varšuvos seimų susirinko net šeši Bilevičiai: Aleksandras, Chrizostomas, Chvalibogas, Jonas Karolis, Teodoras ir Jonas Merkelis. [[1733]] m. [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovo Leščinskio]] rinkimuose taip pat dalyvavo šie žemaičiai Bilevičiai: Aleksandras, Antanas, Petras, Steponas, Tadas ir Viktoras.<ref>[http://www.spauda.lt/voruta/tekstai/bilev.htm Bilevičiai. Spauda.lt]</ref>