Daugirdai (giminė): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 19:
Daugirdų giminės pradininku laikomas [[Jonas Daugirdas|Daugirdas Gedigaudaitis-Salkaitis]], kuris kartu su tėvu Gedigaudu Salkaičiu per Lietuvos krikštą buvo pakrikštyti Jono ir Jurgio vardais. Gedigaudui-Jurgiui likęs senasis gimnės herbas „Gulbė“ ({{pl|Łabędź}}), o sūnus Daugirdas-Jonas 1413 m. gavęs [[Lenkija|Lenkijos]] bajorų herbą „Jaučio galva“ ({{pl|Pomian (Bawola Głowa}}).
1446 m. [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero]] karūnacijos išvakarėse vykusio pirmojo „visuotinio Seimo“ susirinkimo metu iškilo konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos bajorų giminių, to pasekoje kai kurios lietuvių giminės grįžo prie savo senųjų herbų, atsisakė jiems paskirtų herbų pagal Horodlės Unijos reikalavimus. Šaltiniuose
[[XV a.]] dokumentuose minimų Daugirdų giminystė su Jonu neaiški. <ref>{{VLE|IV|517|Nelė Asadauskienė|Daugirdai}}</ref> 1440-1498 m. minimas Daugirdas Bilevičius, 1487-1489 m. Veliuonos vietininkas, kuris naudojosi herbu „Kapas“ ({{pl|Mogiła (Herb Mogila}}). Ši giminė yra kildinama nuo Žadeikos ([[Bilevičiai|Bilevičių giminės]]). „Kapas“ herbo Daugirdų liniją sudarė tik 3 kartos: Daugirdas Bilevčius-Žadeikaitis, jo sūnus Vaclovas Daugirdas (mirė 1509 m.), didžiojo kunigaikščio dvariškis, ir pastarojo dvi dukterys: Elžbieta ir Ona Daugirdaitės. „Kapo“ herbo Daugirdų-Žadeikaičių linija nutrūko [[XV a.]] pab. dėl vyrų palikuonių nebuvimo.
| |||