Vikipedija

Daugirdai (giminė): Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Bajorų giminė
| Pavadinimas = Daugirdai
| Herbas = Herb_Labedz.jpg
| Herbo pavadinimas = Gulbė
| Kilmė = [[Vlostidai]]
| Pradininkas = [[Jonas Daugirdas|Daugirdas Jonas Gedigaudaitis]]
| Titulas = [[bajorai]]
| Laikotarpis = XIV-XX a.
| Šalys = [[LDK]]
| Dvarai = [[Daugirdavos dvaras]],<br /> [[Plembergo dvaras]],<br /> [[Pernarava]],<br /> [[Mikalava]],<br /> [[Verėduvaitė]] ir kt.
| Dvarai =
| Atšakos =
}}
 
'''Daugirdai''' – Lietuvos [[bajorai|bajorų]] giminė, iškilusi valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [[Vytautas|Vytautui Didžiajam]]. Pavardės kilmė vardinė, nuo pagoniško lietuvių vardo „Daugirdas“, sudurtinė iš lietuviškų žodžių ''dau-'' (daug) ir ''gird-'' (girdėti), reiškianti „daug girdėtas, žymus žmogus“. Sutinkamas ir kitas pavardės lietuviškas variantas „Daugirda“. Lenkų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: ''Dowgird'', ''Dowgerd'', ''Dowgierd'', ''Dawgird'', ''Dawgierd'', ''Dołgird'' ir ''Dowgiert'' (Daugirdas), ''z Dowgirdów'', ''z Dawgirdów'' ir ''z Dowgierdów'' (iš Daugirdų giminės), ''Dowgirdówna'', ''Dawgirdówna'' ir ''Dowgierdówna'' (Daugirdaitė), ''Dowgirdowa'', ''Dawgirdowa'' ir ''Dowgierdowa'' (Daugirdienė). Rusų ir Ukrainiečių kalbų šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: ''Довгирд'', ''Довкгирд'', ''Долгорд'', ''Даўгірд'', ''Долъкгирьд'' (Daugirdas). Giminės palikuonys gyveno Žemaitijoje, LDK ir Lenkijoje.
'''Daugirdai''' – Lietuvos [[bajorai|bajorų]] giminė, iškilusi valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [[Vytautas|Vytautui Didžiajam]].
 
Pagal legendą senosios „Gulbės“ herbo Lietuvos bajorų giminės - Daugirdai, Duninai-Barkauskai, Minigalilos, Mongirdai, Sakaičiai, Zavišos-Valimantaičiai, Zarembos ir kt., - save kildina nuo riterio Vlasto Daniškio ({{pl|Włast lub Włost zwany później Duninem (tj. Duńczykiem) herbu Łabędź}}), kurio sūnus Petras Vlastaitis ({{pl|Piotr Włostowic}}) apie 1070 m. iš Danijos atvyko su diplomatine misija pas [[Boleslovas III Kreivaburnis|Boleslovą III Kreivaburnį]], pasiliko tarnauti šiam kunigaikščiui ir vėliau už tarnybą buvo apdovanotoas valdomis [[Silezija|Silezijoje]]. Apie tai rašė metraštininkas [[Galas Anonimas]]. XX a. vokiečių viduramžių tyrėjai ir kurie lenkų istorikai, jų tarpe Tomašas Jurekas, iškėlė hipotezę apie Vlasto kilmę nuo Anglijos saksų karaliaus [[Haraldas II|Haraldo II]] sūnaus Magnuso Haroldsono, kuris kartu su savo broliais pabėgo iš Anglijos po to, kai pralaimėjo karą prieš [[Vilhelmas I Užkariautojas|Vilhelmą I Užkariautoją]].<ref>Kim był komes wrocławski Magnus. Venerabiles, nobiles et honesti. Aut. Tomasz Jurek, Toruń, Uniwersytet Mikołaja Kopernika, p.181–192, 1997</ref>
Giminės pradininkas [[Jonas Daugirdas]], [[1413]] m. gavęs [[Lenkija|Lenkijos]] bajorų herbą „Jaučio galva“ ({{pl|Pomian (Bawola Głowa}}) [[XV a.]] dokumentuose minimų Daugirdų giminystė su Jonu neaiški. <ref>{{VLE|IV|517|Nelė Asadauskienė|Daugirdai}}</ref> [[XVI a.]] nuo šios giminės atsiskyrė dvi šakos, priėmusios herbus „Gulbė“ ({{pl|Łabędź}}) ir „Jaučio galva“ ({{pl|Pomian (Bawola Głowa}}). Daugirdų giminė įrašyta Vilniaus, Volynės ir Kauno gubernijų geneologijos knygų I-oje ir VI-oje dalyse. Trečioji Daugirdų giminė, su herbu „Kapas“ ({{pl|Mogiła (Herb Mogila}}) yra kildinami nuo Žadeikos (Bilevičių giminė). Šių Daugirdų linija nutrūko [[XVI amžius|XVI a.]] dėl vyrų palikuonių nebuvimo.
<ref>[https://www.academia.edu/10661381/What_was_the_true_identity_of_Magnus_Count_of_Wroclaw "What was the true identity of Magnus, Count of Wroclaw?] Aut. M. Skarbek-Kozietulski, November 6, 2010.</ref>
 
Daugirdų giminės pradininku laikomas [[Jonas Daugirdas|Daugirdas Gedigaudaitis-Salkaitis]], kuris kartu su tėvu Gedigaudu Salkaičiu per Lietuvos krikštą buvo pakrikštyti Jono ir Jurgio vardais. Gedigaudui-Jurgiui likęs senasis gimnės herbas „Gulbė“ ({{pl|Łabędź}}), o sūnus Daugirdas-Jonas 1413 m. gavęs [[Lenkija|Lenkijos]] bajorų herbą „Jaučio galva“ ({{pl|Pomian (Bawola Głowa}}).
 
1446 m. [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero]] karūnacijos išvakarėse vykusio pirmojo „visuotinio Seimo“ susirinkimo metu iškilo konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos bajorų giminių, to pasekoje kai kurios lietuvių giminės grįžo prie savo senųjų herbų, atsisakė jiems paskirtų herbų pagal Horodlės Unijos reikalavimus. Šaltiniuose minimoa, jog Zarembos, Minigailos, vienas iš brolių Kęsgailų (Jonas) ir kt. grįžo prie savo senojo „Gulbės“ herbo. Spėjama, kad ir Jono Daugirdo palikuoniai galėjo grįžti prie „Gulbės“ herbo dėl tos pačios priežasties.<ref>Franciszek Piekosiński: Poczet rodów szlachty polskiej wieków średnich. Rocznik Towarzystwa Heraldycznego we Lwowie. Tom II. Lwów 1911.</ref>
<ref>Хроники Быховца Литовская и Жмойтская. Bychovco kronika, polnoje sobranie letopisej s XVII v., psl. 545.</ref>
 
[[XV a.]] dokumentuose minimų Daugirdų giminystė su Jonu neaiški. <ref>{{VLE|IV|517|Nelė Asadauskienė|Daugirdai}}</ref> 1440-1498 m. minimas Daugirdas Bilevičius, 1487-1489 m. Veliuonos vietininkas, kuris naudojosi herbu „Kapas“ ({{pl|Mogiła (Herb Mogila}}). Ši giminė yra kildinama nuo Žadeikos ([[Bilevičiai|Bilevičių giminės]]). „Kapas“ herbo Daugirdų liniją sudarė tik 3 kartos: Daugirdas Bilevčius-Žadeikaitis, jo sūnus Vaclovas Daugirdas (mirė 1509 m.), didžiojo kunigaikščio dvariškis, ir pastarojo dvi dukterys: Elžbieta ir Ona Daugirdaitės. „Kapo“ herbo Daugirdų-Žadeikaičių linija nutrūko [[XV a.]] pab. dėl vyrų palikuonių nebuvimo.
 
[[XVI a.]] minimi [[Telšių apskritis|Telšių paviete]] gyvenę nežinomo herbo bajorai Daugirdaičiai ir Kontrimaičiai, kuriems [[Žygimantas Senasis]] 1529 m. patvirtino senųjų tėvonijų nuosavybę. 1529 m. jie paminėti kaip Knieto ir Naručio (Neručio) palikuonys: Kontrimaičiai (Kontrimai), Jonas Daugirdaitis ({{pl|Jan Dowgerdowicz}}), Jurgis Saumaitis ir Jonas Milaitis.<ref name="G.Błaszczyk">Herbarz szlachty żmudzkiej Tom I; Aut. Grzegorz Błaszczyk, p. 503, Warszawa 2015</ref>
 
Nuo [[XVII a.]] minimi bajorai Daugirdai naudojosi „Gulbės“ herbu. Ši Daugirdų giminė įrašyta Vilniaus, Volynės ir Kauno gubernijų geneologijos knygų I-oje ir VI-oje dalyse.
 
Lietuvoje Daugirdų giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų: Daugirdiškės prie Ažytės upės, Legiečiai, Kniečiūnai ir Daugirdai - Tendžiogalos pav., Mozūriškė prie Dubysos, Pakluoniai ([[Paklaniai|Paklanių dvaras]]), [[Daugirdavos dvaras]] ir [[Plembergo dvaras]] - Raseinių pav.; Pašušviai prie Šušvės upės - Josvainių pav.; Beržė, [[Pavandenė]], [[Nešukuočiai (Telšiai)|Nešukuočiai]], [[Domėnai (Telšiai)|Domiškės]], Šeduikiškiai prie Dragainių, Alsiškė, Krikštakalnis ir Mikutiškės - Pavandenės vlsč.; Kampai - Kauno pav.; Paliepiai - Vilkijos pav.; [[Pernarava]], [[Mikalava]], [[Verėduvaitė]] ir kt. <ref name="G.Błaszczyk" />
 
== Žymiausi atstovai ==
* [[Jonas Daugirdas]] - 1401 m. pasirašė [[Vilniaus-Radomo sutartis|Vilniaus-Radomo sutartį]] vardu „Daugirdas Salkaitis“, nuo 1424 m. LDK rūmų maršalka, iki 1430 m. [[Podolės Kameneco tvirtovė|Podolės Kameneco]] [[seniūnas]], 1430–1434 m. [[Luckas|Lucko]] [[seniūnas]], 1433-1443 [[Vilniaus vaivada]], bajorų Daugirdų giminės pradininkas;
* [[Jonas Daugirdas|Jono Daugirdo]] sūnus Andrius Daugirdas minimas [[1454]]–[[1461]] m.
* MykolasAndrius (Andriuška) Daugirdas, [[Jonas Daugirdas|Jono Daugirdo]] sūnus, [[1432]]- minimas 1454–1461 m. [[Gardino sutartis|Gardino sutarties]] liudytojas;
* Mykolas Daugirdas, [[Jonas Daugirdas|Jono Daugirdo]] sūnus - 1432 m. [[Gardino sutartis|Gardino sutarties]] liudytojas;
* Broliai Anušas Daugirdas ({{pl| Hanusz Dowgirdowicz}}) ir Fedka Daugirdas ({{pl| Chwedko Dowgirdowicz}}) - minimi [[1478]]–[[1481]]1478–1481 m.;
* Bagdonas Daugirdas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio žygūnas [[1505]]–[[1523]] m. septynis kartus keliavo į [[Maskva|Maskvą]]. Nuo 1505 LDK valdovo dvarionis, nuo [[1538]] m. [[Pervalka|Pervalkos]] seniūnas. Sūnus Razmus Daugirdas kaip pasiuntinys [[1557]] m. buvo nuvykęs pas [[Krymas|Krymo]] chaną [[Daulet Girajus|Daulet Girajų]]
* StanislovasBagdonas Daugirdas su- diplomatinekaip misijaLietuvos [[1508]]–[[1524]]didžiojo kunigaikščio žygūnas 1505–1523 m. septynis kartus keliavo į [[Maskva|Maskvą]]. Nuo 1505 m. LDK valdovo dvarionis, nuo 1538 m. [[1530Pervalka|Pervalkos]] seniūnas. Sūnus Razmus Daugirdas kaip pasiuntinys 1557 m. buvo nuvykęs pas [[AukštadvarisKrymas|AukštadvarioKrymo]] vietininkaschaną [[Daulet Girajus|Daulet Girajų]];
* Stanislovas Daugirdas - su diplomatine misija 1508–1524 m. septynis kartus keliavo į Maskvą. Nuo 1530 m. buvo [[Aukštadvaris|Aukštadvario]] vietininkas;
* [[Samuelis Daugirdas]] (m. [[1627]] m.), [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]] dvaro poetas
* [[Samuelis Daugirdas]] (m. 1627 m.) - [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]] dvaro poetas;
* [[Stanislovas Daugirdas]] (1748–apie 1835), - [[Dirvonėnai|Didžių Dirvėnų]] [[Vaivada|vaivada]], vėliau [[Žemaitijos seniūnija|Žemaičių Kunigaikštystės]] [[Tijūnas|tijūnas]], [[Plemborgo dvaras|Plemborgo]] ir Pakluonio ([[Paklaniai|Paklanių dvaras]]) savininkas;
* [[Angelas Daugirdas]] (1776–1835), - filosofas, teologas;
* [[Mykolas Steponas Daugirdas]] (1801-1869), - atsargos poručikas, dvarininkas, 1863 m. sukilimo rėmėjas; turėjo, Pernaravos, Mikalavos ir Verėduvaitės dvarus, pastatė [[Daugirdavos dvaras|Daugirdavos dvarą]];
* [[Juozapas Daugirdas]] (1803-1871), - Kauno apskr. ir Kauno gub. bajorų vadovas (paskutinis maršalka), Kėdainių apskr. Paliepių dvaro savininkas;
* [[Tadas Daugirdas]] (1852–1919), - archeologas, etnografas, dailininkas;
* [[Konstantinas Daugirdas]] (1855–1928), - lietuviškos spaudos platintojas, pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės narys, valstybės kontrolierius;
* [[Adomas Daugirdas]] (1894–1979), - jūrų kapitonas, karo laivo „[[Prezidentas Smetona]]“ pirmasis kapitonas, Klaipėdos uosto viršininkas;
* [[Vanda Daugirdaitė-Sruogienė]] (1899–1997), - filosofė, istorikė;
* [[Vytautas Daugirdas]] (1901–1983), - Lenkiškojo teatro Kaune įkūrėjas, aktorius ir režisierius, [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno valstybinio muzikinio teatro]] režisierius, švietėjas;
* [[Adam Dowgird]] (1913–1994), - lenkų gydytojas, chirurgas, Armijos Krajovos narys;
* [[Tadas Daugirdas (1914)|Tadas Daugirdas]] (1914–1982), - LOR chirurgas, tremtinys;
* [[Zofia Dowgird]] (g. 1916 m.), - humanitarinių mokslų Daktarė, etnografė, pedagogė, fizinės kultūros Lenkijos išsilavinimo sistemoje ir turizme organizatorė;
* [[Jerzy Dowgird]] (1917–2003), - lenkų krepšininkas, Armijos Krajovos narystreneris;
* [[Jonas T. Daugirdas]] ({{en| John T. Daugirdas}}) (g. [[1949]] m.), - nefrologas, JAV medicinos mokslų daktaras;
* [[Stasys Daugirdas]] (g. 1951 m.), - gitaristas, atlikėjas, kopozitorius, pedagogas, muzikinės grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas ir narys;
* [[Kęstutis Daugirdas]] (g. 1985 m.), - kompozitorius, pianistas, chorvedys.
 
 
<gallery>
Vaizdas:POL_COA_Pomian_Dawgierd_1433.JPG‎‎‎|Herbas „Pomian“ panaudotas Daugirdo antspaude 1433 m.
Vaizdas:Herb_Pomian.jpg‎‎|XVI a. Daugirdų giminės herbas „Jaučio galva“
Vaizdas:Herb_Labedz.jpg‎‎‎|XVI a. Daugirdų giminės herbas „Gulbė“
</gallery>
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
* [https://www.wbc.poznan.pl/dlibra/publication/66561/edition/82182/content Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom III; Aut. Uruski Seweryn, p. 236, Warszawa 1906].
* [https://wielcy.pl/wgm/i.php?qt=Dowgird M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.)].
* [https://zbc.uz.zgora.pl/dlibra/publication/9539/edition/10711/content Kasper Niesiecki, Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Tom III, p. 393-394, Lipsk 1839].
* [https://www.google.com/books/edition/Herbarz_rycerstwa_w_x_Litewskiego/RMUNldfQ2-MC?hl=en&gbpv=1 Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, tak zwany Compendium, czyli o klejnotach albo herbach których familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xięstwa Litewskiego zażywaja, wyd. Herolda polskiego; Aut. Wijuk Wojciech Kojałowicz, Franciszek Piekosiński, p. 118-119 ir 167, Krakow 1897].
* [https://www.google.com/books/edition/Poczet_rod%C3%B3w_w_Wielkiem_Ksi%C4%99stwie_Lite/c7eteBKgC-cC?hl=en&gbpv=1 Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku; Aut. Adam Boniecki, p.47, Warszawa 1887].
 
[[Kategorija:Daugirdai| ]]
[[Kategorija:LDK didikai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Daugirdai_(giminė)"