Vikipedija

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Wiki13 (aptarimas | indėlis)
157 keitimai
S Atmestas 88.119.195.47 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Wiki13 keitimas)
Žyma: Atmesti
S Pavadinimų korekcijos, atsižvelgiant į pradinisu šaltinius ir kitus straipsnius.
Eilutė 8:
1987 m. susikūrė pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos paminklosaugos organizacijos: 1987 m. Vilniuje įsteigti kovo mėnesį – pirmasis ekologijos klubas „Žemyna“, balandžio mėnesį – paminklosaugos „Talka“, gegužės mėnesį – ekohumanistinė draugija „Santarvė“. Vilniuje ėmė veikti ir daugelis intelektualų diskusijų klubų, išryškėjo lietuvių inteligentijos siekis kurti platesnio pobūdžio organizaciją.
 
1987 m. balandžio mėnesį valdžios nurodymu buvo įkurtas [[Lietuvos kultūros fondas]], tapęs SSRSTSRS Kultūros fondo struktūrine dalimi. Jo tiesioginis uždavinys buvo kultūros paveldo puoselėjimas, tyrimai, lėšų kultūros paminklams restauruoti rinkimas. Neoficialūs organizacijos tikslai buvo daug platesni, bet šiai organizacijai nebuvo lemta tapti plačia visuomenine organizacija dėl valdžios suvaržymų. Neleista steigti fondo teritorinių skyrių provincijoje, fondo veikla buvo atidžiai sekama ir kontroliuojama – tai buvo valdžios priemonė kontroliuoti visus visuomeniškai aktyvius žmones.
 
Daugumą eilinių sąjūdiečių, siekusių reformų, 1987–[[1988]] m. padrąsino ir užvaldė [[Lietuvos Laisvės Lyga|Lietuvos Laisvės Lygos]] bei kitų disidentinių organizacijų bekompromisis Lietuvos nepriklausomybės siekis, išreikštas reikalavimu naikinti [[1939]] m. [[rugpjūčio 23]] d. [[Kremlius|Kremliuje]] pasirašyto [[Molotovo-Ribentropo paktas|Ribentropo-Molotovo pakto]] slaptųjų protokolų pasekmes. Šis reikalavimas pirmą kartą mitinge viešai deklaruotas prie [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] paminklo [[1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo|1987 m. rugpjūčio 23 d.]]
Eilutė 16:
[[Vaizdas:1989 08 23 Baltijoskelias14.jpg|thumb|Sąjūdžio organizuotame [[Baltijos kelias| Baltijos kelyje]], 1989 m. rugpjūčio 23 d.]]
[[Vaizdas:Sajudis plaque.JPG|thumb|Paminklinė lenta Vilniuje, ant Mokslų akademijos pastato]]
Tikrąja judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. [[birželio 3]] d. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, iš jų 17 priklausė [[SSKPTSKP|Komunistų partijai]]. Ypatingą vaidmenį atliko savilaidinė LPS spauda, kurios židiniu iki rudens buvo „[[Sąjūdžio žinios]]“ (redaktorius [[Arvydas Juozaitis]]).
 
Steigiamasis LPS suvažiavimas įvyko 1988 m. [[spalio 22]]–23 d. Į LPS steigiamąjį suvažiavimą išrinkti 1027 delegatai, kuriuos išrinko Sąjūdžio rėmimo grupės iš visų [[LSSRLTSR]] rajonų. Suvažiavime užsiregistravo 1021 delegatas. Pagal socialinę sudėtį vyravo tarnautojai, iš jų gausiausia mokslininkų ir menininkų grupė – 283. Net 693 delegatai buvo su aukštuoju išsilavinimu. Delegatai atstovavo maždaug 1000 rėmimo grupių, Sąjūdžio veikloje dalyvavo apie 180 tūkstančių žmonių.
 
Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime buvo priimta Sąjūdžio programa ir įstatai, sukurti valdymo organai. Į LPS Seimo tarybą LPS Seimas išrinko daugumą Iniciatyvinės grupės narių, 11 iš 35 išrinktųjų LPS Seimo tarybos narių Iniciatyvinei grupei nepriklausė. Rinkimuose į LPS Seimo tarybą daugiausia balsų gavo [[Romualdas Ozolas]] (193 iš 212).
Eilutė 24:
[[1989]] m. [[kovo 16]] d. kaip organizacija oficialiai įregistruotas Sąjūdis leido neoficialų [[samizdat|savilaidos]] laikraštį „[[Sąjūdžio žinios]]“ bei legalų savaitraštį [[Atgimimas (savaitraštis)|„Atgimimas“]]. Sąjūdžio laikraščiu pradžioje skelbėsi ir dienraštis [[Respublika (dienraštis)|„Respublika“]].
 
Iš pradžių LPS deklaravo kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius, bendradarbiavo su [[Lietuvos Komunistų partija]] (LKP). Nuo 1988 m. lapkričio mėnesio LPS užėmė savarankišką politinę poziciją, vis labiau diferencijavosi nuo LKP ir 1989 m. [[vasario 16]] d. viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas. Taip jis tapo opozicija LKP, kuri dar apie pusmetį kartojo perestrojkos lozungus apie atsinaujinusią [[SSRSTSRS]]. 1989 m. rugpjūčio 6 d. Sąjūdžio atstovai kartu su išeivijos atstovais pasirašė [[Gotlando komunikatas|Gotlando komunikatą]], kuriame teigiama, kad ''„Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“''. <ref>[https://archive.is/20120720154848/www.buracas.com/images/gotlandpact_ltb.jpg Gotlando komunikatas. 1989]</ref>
 
1989 m. [[kovo 26]] d. rinkimuose į SSRSTSRS Liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio remti kandidatai iškovojo 36 vietas iš 42. [[1990]] m. [[vasario 24]] d. (pakartotiniai balsavimai [[kovo 4]]–10 d.) [[1990 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimai|rinkimuose į Lietuvos SSRTSR Aukščiausiąją Tarybą]] Sąjūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141. Būtent Sąjūdžio deputatų balsai nulėmė 1990 m. [[kovo 11]] d. [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|valstybės atkūrimo akto]] priėmimą.
 
== Organizacinė struktūra ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Persitvarkymo_Sąjūdis"