Šaknis: Skirtumas tarp puslapio versijų

272 baitai pašalinti ,  prieš 7 mėnesius
turinio redagavimas, šaltiniai
S
(turinio redagavimas, šaltiniai)
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. balandžio}}
 
{{reikšmės}}
[[Vaizdas:Roots by cesarpb.jpg|250px|thumb|Medžio šaknys]]
'''Šaknis (''radix'')''' – spindulinės simetrijos ir neriboto augimo augalų vegetatyvinis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra įtvirtinti dirvožemyjem siurbti iš aplinkos vandenį ir mineralines medžiagas, sintetinti fiziologiškai aktyvius junginius.<ref>J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, ''Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai,'' Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.</ref> Seniausios šaknų fosilijos buvo rastos Silūro periode, maždaug prieš 430mln. metų.<ref>Retallack GJ (1986). "The fossil record of soils" http://blogs.uoregon.edu/gregr/files/2013/07/paleosols1986fossilrecordofsoils-1vqnwyo.pdf</ref>
[[Vaizdas:Wurzeln am Berghäuser Altrhein, Speyerer Auwald.JPG|thumb|250px|]]
'''Šaknis (radix)''' – požeminis, vegetatyvinis [[augalas|augalo]] [[organas]].
 
== '''Šaknies anatomija''' ==
== '''Šaknies funkcijos''' <ref>https://bio.libretexts.org/Bookshelves/Introductory_and_General_Biology/Book%3A_Introductory_Biology_(CK-12)/09%3A_Plants/9.14%3A_Roots</ref> ==
Šaknį sudaro du audinių regionai: žeivė (cortex) ir centrinis velenas (vascular cylinder). Žievė sudaryta iš epidermio arba rizodermos, parenchimos ir endodermio. Centrinis velenas sudarytas periciklo, indų kūlelių ([[Mediena (audinys)|mediena]] (xylem) ir karniena (phloem)), šerdies. Kai kada būna prokambis.
 
[[Vaizdas:Root (cross section).svg|kairėje|miniatiūra|559x559px|Šaknies skersinis pjūvis]]
* Siurbia vandenį ir maisto medžiagas.
* Padeda išsilaikyti ant dirvožemio.
* Saugo maisto medžiagas.
 
== '''Šaknų sistemos''' ==
== '''Šaknies pradiniai pėdsakai''' ==
Seniausios šaknų fosilijos buvo rastos Silūro periode, maždaug prieš 430mln. metų.<ref>Retallack GJ (1986). "The fossil record of soils" http://blogs.uoregon.edu/gregr/files/2013/07/paleosols1986fossilrecordofsoils-1vqnwyo.pdf</ref>
 
== '''Šaknies anatomija''' ==
1.Rizoderma
 
2.Žievė
 
* egzoderma
* parenchima
 
* endoderma
 
3.Centrinis velenas
 
* Periciklis
* indų kūleliai
* šerdis
 
== '''Šaknų sistemos''' ==
* '''Liemeninė šaknų sistema''' turi storą pagrindinę šaknį ir daug atsišakojančių šoninių šaknų. Daugiamečių augalų pagrindinė šaknis paprastai kaupia maisto medžiagų atsargą. Kai kurių vienmečių augalų pagrindinė šaknis gali būti plona, mechaniškai silpna, veikianti tik kaip „laidžioji sistema“ vandeniui, mineralinėms ir maisto medžiagoms gabenti (pvz., [[žliūgė]]), tokias šaknis dar vadina ''siūlinėmis šaknimis''.
* '''Kuokštinė šaknų sistema''' būdinga [[vienaskilčiai|vienaskilčiams]] augalams. Neturi pagrindinės šaknies, tačiau turi daug maždaug vienodo dydžio šaknelių (dažnai – ir '''pridėtinės šaknys''', išaugusios iš apatinės stiebo dalies). Kuokštinės sistemos atvejis yra svogūno (pakitusio [[Ūglys|ūglio]]) šaknų sistema.
[[Vaizdas:Root Systems.svg|miniatiūra|Šaknų sistemos. A - kuokštinė, B - liemeninė.]]
 
== '''Šaknų rūšys''' ==
* '''Pagrindinė šaknis'''
* '''Šoninės šaknys''' – atsišakoja nuo pagrindinės šaknies. Skiriamos pirmos eilės, antros eilės ir pan. šoninės šaknys (pagal tai, nuo kurios šaknies atsišakoja)
* '''Paviršinės šaknys''' – keroja negiliai ar į šonus. Jas turi augalai, neišauginantys gilyn siekiančios pagrindinės liemeninės šaknies ([[azalija]]).
* '''Pridėtinės šaknys''' – išauga įpjovimų ar įtrūkimų vietose, auginiuose arba apdorojus [[vienaskilčiai|vienaskilčius]] augalus augimą bei šaknijimąsi skatinančiomis priemonėmis.
== '''Pakitusios šaknys''' ==
* '''Šaknies kaklelis''' – tarpinė vieta tarp šaknies ir augalo ūglio ašies. Kai kurių rūšių labai jautrus.
* '''Šaknų gniužulas''' – šaknų apraizgyta žemė (kitaip šaknų ar gėliapuodžio gniužulas).
 
<!--
 
== Anatominė sandara ==
-->
 
 
== '''Pakitusios šaknys''' ==
[[Vaizdas:Koreni-00.JPG|right|thumb|250px|Šaknis]]
* [[Šakniagumbis]] – sustorėjusios, mėsingus gumbus sudariusios pagrindinė ir/ar šoninės šaknys. Gumbų [[parenchima|parenchimoje]] kaupiamos maisto medžiagos ([[jurginas]], [[pavasarinis švitriešius|pavasarinis švitriešis]], [[pievinė vingiorykštė]]).
* [[Šakniavaisis]] (tiksliau – [[šakniaropė]]) – sustorėjusi pagrindinė šaknis, kurioje kaupiamos atsarginės maisto medžiagos. Į ją paprastai įeina ir pakitusi pati apatinė stiebo dalis (hipokotilis). Tai [[ropė]], [[ridikas]], [[morka]], [[runkelis]] ir kt.
* [[Kimbamosios šaknys]] – šliaužiojantys ir laipiojantys augalai jomis tvirtinasi prie [[medis|medžių]] [[kamienas|kamienų]], sienų bei atramų.
 
== '''Šaknų panaudojimas''' ==
Šakniavaisiai naudojami kaip maistas ar pašaras. Kai kurių augalų šaknys naudojamos kaip medžiaga pynimui. Pvz., Lietuvoje iš medžių smulkių šaknų pinami krepšiai.
Įvairių augalų šaknys panaudojamos įvairiai:
 
Šakniavaisiai naudojami kaip daržovės ([[morka|morkos]], [[ridikėlis|ridikėliai]], burokėliai), kaip pašaras ([[runkelis|runkeliai]]), kaip augalai maisto medžiagoms gaminti (cukriniai runkeliai).
 
Kai kurių augalų šaknys naudojamos kaip medžiaga pynimui. Pvz., Lietuvoje iš medžių smulkių šaknų pinami krepšiai.
 
Augančių augalų šaknys naudojamos gruntui sutvirtinti. Pvz., [[kopa|kopų]] smėliui Lietuvos pajūryje, statiems šlaitams ([[piliakalnis|piliakalnių]], upių krantų).
208

pakeitimai