|
Kelerius metus šis įvykis tebuvo artimų žmonių pokalbių tema, o apie 612 m. vizijos neva vėl prasidėjo. Jis girdėjo neaiškius garsus, kurie ilgainiui įgaudavo prasmę. Pagal Koraną, jam buvo prisakyta neskubinti įvykių bei neskubėti atskleisti savo žinių.
Pasak islamo tradicijos, MohamedoMahometo žmona Kadidža pirmoji patikėjo, kad jis yra pranašas. Po to sekė jo dešimties metų amžiaus pusbrolis [[Ali|Ali ibn Abi Talibas]], šeimos draugas [[Abu Bakras]], MohametoMahometo įsūnis [[Zaydas ibn Harita]]. Praėjus trejiems metams po pirmosios vizijos, Mahometas pradėjo viešai pamokslauti [[613 ]]m., teigdamas, kad „Dievas yra vienas“, kad žmogaus tikėjimas (''dīn'') yra visiškas paklusimas ir atsidavimas (''islām'') Jam, kad jis pats yra Dievo pranašas, kaip ir [[Adomas ir Ieva|Adomas]], [[Nojus]], [[Abraomas]], [[Mozė]], [[Jėzus]] ir kt. Korane pabrėžiama būtinybė neprieštarauti pranašams ir kaip sunkiai nubausti iki Mahometo buvusiais pranašais netikėję žmonės. Iš pradžių Mahometo idėjos Mekos bendruomenėse buvo pajuokiamos ar ignoruojamos. Jis turėjo nedaug pasekėjų, kurie buvo iš trijų pagrindinių grupių:
stambių pirklių jaunesni sūnūs ir broliai, praradę ar neįgiję svarbios padėties savo gentyse asmenys ir siplni bei apsaugos neturintys užsieniečiai.<ref name = "Cambridge 1977 36">Watt, ''The Cambridge History of Islam'' (1977), p. 36</ref>
Pasak Ibn Saad, pasipriešinimas MohametuiMahometui prasidėjo kai jis pasmerkė stabų garbinimą ir Mekos protėvių pradėtą politeizmą. Tačiau Korano analizė teigia, kad pasipriešinimas kilo vos Mahometui pradėjus pamokslauti. Kai jo pasekėjų skaičius išaugo Mahometas tapo grėsme vietinėms gentims ir Mekos valdovams, kurių klestėjimas priklausė nuo Kaabos garbinimo, o Mahometas grasino savo monoteizmu tam padaryti galą. Mekos politeizmo tradicijų atmetimas ypač užkliuvo jo paties genčiai kurayšams, nes jie buvo Kaabos sergėtojai.<ref name = "Cambridge 1977 36" /> Galingi pirkliai bandė įtikinti jį nustoti pamokslauti: Mahometui buvo pasiūlyta gera vieta jų tarpe ir gera santuoka. Jis atmetė abu pasiūlymus.
Islamo tradicija išsamiai aprašo Mahometo ir jo pasekėjų patirtas skriaudas. Sumaja bint Kabata, svarbaus Mekos pirklio Amr ibn Hišamo vergė, buvo pirmoji islamo kankinė (arab. k. شهيد šahīd, tiesioginė prasmė „liudytojas“). Jos vergvaldys pasmeigė ją su ietimi, kai ji atsisakė išsižadėti islamo. [[Bilalas ibn Rabahas]], juodaodis vergas, mirė nuo Umaja ibn Kalafo kankinimu, kai šis uždėjo akmenį ant jo krūtinės, nes neišsižadėjo islamo.
[[617]] m. Banu Makzumo ir Banu Abd-Šamso klanai iš kuraišo genties pradėjo viešą Banu Hašimo klano, jų prekybos varžovo, boikotą, nes šis saugojo Mahometą. Boikotas truko tris metus, bet nepasiekė savo tikslų. Tuo metu Mahometas galėjo pamokslauti tik per šventus piligrimystės mėnesius, kai visos nesantaikos tarp arabų būdavo sustabdomos.
[[619]] m. mirė Mahometo žmona Kadidža bei dėdė Abu Talibas, tad tie metai vadinami „Sielvarto metais“. Po Abu Talibo mirties genties vadu tatapo aršus Mahometo priešas [[Abu Lahabas]]. Apsauga Mahometui buvo atšaukta ir jam iškilo pavojus. Bet kas galėjo nužudyti Mahometą nebijodamas klano keršto. Mahometas aplankė svarbų [[Taifas|Taifo]] miestą ieškodamas gynėjo. Jo pastangos buvo nesėkmingos ir įstūmė į didesnį fizinį pavojų. Mahometas buvo priverstas grįžti į Meką. Mekos gyventojas Mutimas ibn Adis (ir Banu Navfalo genties apsauga) padėjo Mahometui įžengti į gimtąjį miestą.<ref name="EoI-Muhammad">{{Cite encyclopedia |edition=2nd |publisher=Brill |volume=7 |pages=360–376 |last2=Welch |first2=A.T. |last1=Buhl |first1=F. |title=Muḥammad |encyclopedia=[[Encyclopaedia of Islam]] |isbn=978-90-04-09419-2 |year=1993}}</ref>
Daug žmonių aplankydavo Meką verslo reikalais ar kaip piligrimai į Kaabą. MohametasMahometas tuo pasinaudojo, kad surastų naujus namus sau ir savo pasekėjams. Po kelių nesėkmingų derybų jam nusišypsojo sėkmė sutikti kelis vyrus iš Jatribo (dabar [[Medina]]).<ref name="EoI-Muhammad"/> Jiems buvo žinomos monoteizmo ir pranašo sąvokos, nes Jatribe buvo žydų bendruomenė.<ref name="EoI-Muhammad"/> Jatribiečiai taip pat tikėjosi Mahometo ir jo tikėjimo padedami įgyti pranašumą prieš Meką. Jie pavydėjo Mekai dėl jos kaip piligrimystės centro svarbos. Įvairių Medinos genčių nariai atsivertė į islamą. Kitų metų birželį 75 Medinos musulmonai atvyko į Meką susitikti su Mahometu. Slapta naktį susirinkę jie davė „Antrą al-Akabos priesaiką“. Po priesaikų Akaboje Mahometas įtikinėjo musulmonus persikelti į Mediną. Kaip ir migracijos į Aksumą atveju, kuraišai bandė sustabdyti musulmonus, bet daugeliui jų pavyko išvykti.
=== Hidžra ===
|
