Kadagys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
morfologija, panaudojimas su šaltiniais |
||
Eilutė 9:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Kadagys''' (''Juniperus'') – [[Pušainiai|pušainių]] (''Pinopsida'') klasės [[Kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos [[augalas|augalų]] gentis, augalai daugiamečiai, visžaliai, specifinio kvapo.
Natūraliai auga beveik visame šiaurės pusrutulyje – Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje. Žinoma apie 70 rūšių.<ref>{{VLE|9|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kadagys/ Kadagys]}}</ref><ref>{{Cite web|title=Juniperus (juniper) description|url=https://www.conifers.org/cu/Juniperus.php|access-date=2021-06-01|website=www.conifers.org}}</ref><ref>{{Cite web|title=Juniperus of the World|url=http://www.juniperus.org/species.html|access-date=2021-06-01|website=www.juniperus.org}}</ref><ref>{{Cite web|title=Juniper|url=https://www.britannica.com/plant/juniper|access-date=2021-06-01|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref> [[Lietuva|Lietuvoje]] auga viena savaiminė šių žemaūgių [[medis|medžių]] ar [[krūmas|krūmų]] rūšis (''[[paprastasis kadagys]]''). Lietuvoje [[kadagynas|kadagynų]] dažniausiai pasitaiko [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] ir [[Dzūkija|Dzūkijos]] aukštumų paežerėse, [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] upių šlaituose.<ref>{{Cite web|title=Kadagynai Lietuvoje|url=https://www.arboristai.lt/articles/populiarus/178-medis-kratovaizdyje/257-kadagynai-lietuvoje|access-date=2021-06-01|website=Lietuvos arboristikos centras}}</ref> Dar kelios auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lietuvoje aptinkamos rūšys:
Eilutė 21:
Image:Kadagių slėnis. Prieš žiemą.JPG|[[Paprastasis kadagys]]. [[Kadagių slėnis]] prie Kauno marių
</gallery>
== Morfologija ==
Dažnai dvinamiai. Lapai yra smulkūs, pavirtę spygliais arba žvyniški. Šakutės apvalios ar keturbriaunės. Kankorėžiai mėsingi.<ref>Minkevičius. A. LTSR flora, 1 t., Vilnius, 1959</ref> Mediena kvapi, sunki, elastinga.
Vaisiai yra vadinami uogakankorėžiais. Šiems augalams yra būdingas heterosporiškumas: vyriški ir moteriški gametofitai susidaro mikro ir mega sporangėse, kurios susitelkusios strobiluose. Strobilai pavieniai arba susitelkę į galvutes, moteriškieji kūgiški, maži 3-4 mm ilgio, gelsvai žali ir neryškūs, vyriškieji strobilai ovalūs, vos didesni už moteriškuosius – iki 5 mm ilgio ir geltonos spalvos. Sporifikuoja balandžio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje.<ref name=":0">J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, ''Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai,'' Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.</ref>
== Panaudojimas ==
Sultingi uogakankorėžiai dėl juose esančių cukrų, eterinių aliejų, dažinių medžiagų vartojami medicinoje, konditerijoje, parfumerijoje, įvairiems alkoholiniams gėrimams, aliejui gaminti. Iš neprinokusių uogakankorėžių gaunami žali, o iš prinokusių – geltoni ar rudi dažai.<ref name=":0" />
== Šaltiniai ==
| |||