Bialozorai

Bialozorai
Vieniava
Kilmė	Sakaičiai
Pradininkas	Manvydas Nikolajus „Baltakis“
Laikotarpis	XV-XX a.
Šalys	LDK, Lenkija
Dvarai	Grinkiškio dvaras, Tendžiogala, Renavo dvaras, kt.
Atšakos	Upytės-kaštelionų, Grinkiškių-vaivadų

Bialozorai (lenk. Białozorowie) – LDK bajorų giminė, iškilusi XV a. viduryje. Pavardės kilmė pravardinė, sudurtinė iš slaviškų žodžių belo ir zor (бело, зор), reiškianti žmogus šviesiomis akimis, baltaakis. Lenkų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Białozor, Białłozor, Białozorski, Białozorowicz (Belozoras, Bialozoras, Bialozoraitis), z Białozorow ir z Białłozorow (iš Bialozorų giminės), Białozorowna ir Białłozorowna (Bialozoraitė), Białozorowa ir Białłozorowa (Bialozorienė). Rusų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Белозор, Бялозор, Билозор - paskutinis nuo ukrainiečių kalbos Білозір, reiškia gražuolis, šviesaus lyg mėnuo veido. Giminės palikuonys gyveno Žemaitijoje, LDK ir Lenkijoje.

Giminės pradininkas - Manvydas Nikolajus „Baltakis“ (lenk. Monwyd Nikołaj „Białozor“), Trakų vaivados Andriaus Sako (1410-1465) sūnus. Manvydo Nikolajaus anūkas Vaitiekus (g. apie 1490 m.) pasirašė Manvydas-Bialozoras pavarde ir naudojosi Sakaičių giminės Pomianas herbo atmaina - Vieniava (lenk. Wojciech Monwid-Białozor h. Wieniawa).

Nuo XVII a. minima Upytės-kaštelionų giminės atšaka (lenk. gałąź Upitska-kasztelańska), kurios pradininkas buvo Stanislovas Bialozoras, 1662 m. minimas kaip Upytės pateisėjas, o 1664 m. - Mstislavlio kaštelionas. Šios atšakos palikuonys gyveno Upytės paviete. Antroji - tai Žemaitijoje gyvenusi Grinkiškių-vaivadų giminės atšaka (lenk. gałąź Hrynkiska-wojewodzińska), kurios pradininkas buvo Minsko vaivada Kazimieras Karolis Bialozoras (g. apie 1630 m.). Šios atšakos palikuonys XIX a. išsiskytė į dvi grupes: a) Grinkiškio valdų Bialozorai - tai Martyno (1817-1867) ir kunigaikštytės Felicijos Puzinaitės vaikai ir vaikaičiai, bei b) Bialozoriškių valdų Bialozorai - tai Jono Vito Modesto (1829-1872) ir Vandos Vrublevskytės vaikai ir vaikaičiai.

Žymiausi atstovai

• Jonas Karolis Bialozoras (1596–1631) – panegirikų autorius;
• Jurgis Bialozoras (1622-1665) – Smolensko ir Vilniaus vyskupas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės pareigūnas;
• Kazimieras Karolis Bialozoras – žymus karo su švedais 1648–1661 m. vadas, seimo deputatas;

Nuorodos

• Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom I; Aut. Uruski Seweryn, p. 163, Warszawa 1904.
• M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.).
• Kasper Niesiecki, Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Tom II, p. 126, Lipsk 1839.
• Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, tak zwany Compendium, czyli o klejnotach albo herbach których familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xięstwa Litewskiego zażywaja, wyd. Herolda polskiego; Aut. Wijuk Wojciech Kojałowicz, Franciszek Piekosiński, p. 324, Krakow 1897.
• Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku; Aut. Adam Boniecki, p.6, Warszawa 1887.