Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 815 pridėta baitų ,  prieš 5 mėnesius
S
Atmestas 88.119.195.47 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Wiki13 keitimas)
(istriniau :))
Žymos: Vizualus redagavimas Žyma: Trynimas Atmesta
S (Atmestas 88.119.195.47 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Wiki13 keitimas))
Žyma: Atmesti
[[Vaizdas:Sąjūdis logo.png|thumb|Sąjūdžio logotipas]]
[[Vaizdas:Sąjūdžiobūstinė2010 02 07Vilnius19.JPG|thumb|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio būstinė]]
'''Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis''' ('''LPS''') – visuomeninis judėjimas, siekęs [[Lietuva|Lietuvos]] valstybingumo atkūrimo ir sėkmingai jį įgyvendinęs [[1990]] m.
 
== Ištakos ==
[[Vaizdas:Justinas Marcinkevičius and Meilė Lukšienė during the Constituent Congress of Sąjūdis, 1988.jpg|thumb|[[Justinas Marcinkevičius]] ir [[Meilė Lukšienė]] vykstant Steigiamajam Sąjūdžio suvažiavimui, 1988 m.]]
1987 m. susikūrė pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos paminklosaugos organizacijos: 1987 m. Vilniuje įsteigti kovo mėnesį – pirmasis ekologijos klubas „Žemyna“, balandžio mėnesį – paminklosaugos „Talka“, gegužės mėnesį – ekohumanistinė draugija „Santarvė“. Vilniuje ėmė veikti ir daugelis intelektualų diskusijų klubų, išryškėjo lietuvių inteligentijos siekis kurti platesnio pobūdžio organizaciją.
 
1987 m. balandžio mėnesį valdžios nurodymu buvo įkurtas [[Lietuvos kultūros fondas]], tapęs SSRS Kultūros fondo struktūrine dalimi. Jo tiesioginis uždavinys buvo kultūros paveldo puoselėjimas, tyrimai, lėšų kultūros paminklams restauruoti rinkimas. Neoficialūs organizacijos tikslai buvo daug platesni, bet šiai organizacijai nebuvo lemta tapti plačia visuomenine organizacija dėl valdžios suvaržymų. Neleista steigti fondo teritorinių skyrių provincijoje, fondo veikla buvo atidžiai sekama ir kontroliuojama – tai buvo valdžios priemonė kontroliuoti visus visuomeniškai aktyvius žmones.
 
Daugumą eilinių sąjūdiečių, siekusių reformų, 1987–[[1988]] m. padrąsino ir užvaldė [[Lietuvos Laisvės Lyga|Lietuvos Laisvės Lygos]] bei kitų disidentinių organizacijų bekompromisis Lietuvos nepriklausomybės siekis, išreikštas reikalavimu naikinti [[1939]] m. [[rugpjūčio 23]] d. [[Kremlius|Kremliuje]] pasirašyto [[Molotovo-Ribentropo paktas|Ribentropo-Molotovo pakto]] slaptųjų protokolų pasekmes. Šis reikalavimas pirmą kartą mitinge viešai deklaruotas prie [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] paminklo [[1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo|1987 m. rugpjūčio 23 d.]]
 
== Formavimasis ir politiniai siekiai ==
 
[[Vaizdas:1989 08 23 Baltijoskelias14.jpg|thumb|Sąjūdžio organizuotame [[Baltijos kelias| Baltijos kelyje]], 1989 m. rugpjūčio 23 d.]]
[[Vaizdas:Sajudis plaque.JPG|thumb|Paminklinė lenta Vilniuje, ant Mokslų akademijos pastato]]
Tikrąja judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. [[birželio 3]] d. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, iš jų 17 priklausė [[SSKP|Komunistų partijai]]. Ypatingą vaidmenį atliko savilaidinė LPS spauda, kurios židiniu iki rudens buvo „[[Sąjūdžio žinios]]“ (redaktorius [[Arvydas Juozaitis]]).
 
Steigiamasis LPS suvažiavimas įvyko 1988 m. [[spalio 22]]–23 d. Į LPS steigiamąjį suvažiavimą išrinkti 1027 delegatai, kuriuos išrinko Sąjūdžio rėmimo grupės iš visų [[LSSR]] rajonų. Suvažiavime užsiregistravo 1021 delegatas. Pagal socialinę sudėtį vyravo tarnautojai, iš jų gausiausia mokslininkų ir menininkų grupė – 283. Net 693 delegatai buvo su aukštuoju išsilavinimu. Delegatai atstovavo maždaug 1000 rėmimo grupių, Sąjūdžio veikloje dalyvavo apie 180 tūkstančių žmonių.
 
1989 m. [[kovo 26]] d. rinkimuose į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio remti kandidatai iškovojo 36 vietas iš 42. [[1990]] m. [[vasario 24]] d. (pakartotiniai balsavimai [[kovo 4]]–10 d.) [[1990 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimai|rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą]] Sąjūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141. Būtent Sąjūdžio deputatų balsai nulėmė 1990 m. [[kovo 11]] d. [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|valstybės atkūrimo akto]] priėmimą.
 
== Organizacinė struktūra ==
== Jus esat nekieti kas jums negerai ==
[[Vaizdas:GotlandCommLT.jpg|thumb|[[Gotlando komunikatas]]]]
LPS steigiamajame suvažiavime buvo sukurti centriniai LPS koordinaciniai organai: LPS Seimas (220 narių) ir LPS Seimo taryba (35 nariai). Atsiribojimas nuo [[LKP]] vertė stiprinti LPS organizacinę struktūrą. Iki tol tiek Iniciatyvinė grupė, tiek LPS Seimo taryba buvo kolegialus organas, kuriame visi nariai turėjo vienodas teises. 1989 m. [[lapkričio 25]] d. LPS Seimo tarybos posėdyje išrinktas LPS Seimo tarybos pirmininkas, kuriuo tapo [[Vytautas Landsbergis]], įkurtas profesionaliai dirbantis Sąjūdžio sekretoriatas.
154

pakeitimai