20:15, 30 gegužės 2021 versija taisyti Zygis4 (aptarimas \| indėlis) 2 keitimai Nėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redaktorius: Perjungta ← Prieš tai darytas keitimas		01:47, 31 gegužės 2021 versija taisyti anuliuoti Zygis4 (aptarimas \| indėlis) 2 keitimai SNėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: [[Vaizdas:Roots by cesarpb.jpg\|250px\|thumb\|Medžio šaknys]] [[Vaizdas:Wurzeln am Berghäuser Altrhein, Speyerer Auwald.JPG\|thumb\|250px\|]] '''Šaknis (radix)''' – požeminis, vegetatyvinis [[augalas\|augalo]] [[organas]]. ~~Šaknis, įsitvirtinusi [[dirvožemis\|dirvožemyje]], padeda augalui išsilaikyti, bei siurbia iš žemės [[vanduo\|vandenį]], jame ištirpusias maisto medžiagas.~~ == '''Šaknies funkcijos''' <ref>https://bio.libretexts.org/Bookshelves/Introductory_and_General_Biology/Book%3A_Introductory_Biology_(CK-12)/09%3A_Plants/9.14%3A_Roots</ref> == ~~== Šaknų atsiradimo istorija ==~~ ~~Fosilijos rodo, jog šaknys arba panašūs dariniai į šaknis atsirado maždaug Silūro periode, maždaug prieš 420mln. metų.<ref>The fossil record of soils </ref>~~ * Siurbia vandenį ir maisto medžiagas. * Padeda išsilaikyti ant dirvožemio. * Saugo maisto medžiagas. == '''Šaknies pradiniai pėdsakai''' == Seniausios šaknų fosilijos buvo rastos Silūro periode, maždaug prieš 430mln. metų.<ref>Retallack GJ (1986). "The fossil record of soils" http://blogs.uoregon.edu/gregr/files/2013/07/paleosols1986fossilrecordofsoils-1vqnwyo.pdf</ref> == ~~Požeminės~~'''Šaknies ~~augalo dalys~~anatomija''' == 1.Rizoderma Požeminės augalų dalys nemato [[šviesa\|šviesos]] ir dažniausiai būna [[balta\|baltos]] arba [[ruda\|rudos]] spalvos. Nuo augalo [[rūšis\|rūšies]] ir augimo vietos priklauso jų forma ir išsidėstymas: paviršiuje ar giliai, stipriai ar silpnai jos įsišaknija. 2.Žievė === Šaknų sistemos ===▼ ~~Skiriamos liemeninės ir kuokštinės šaknų sistemos.~~ * egzoderma * parenchima * endoderma 3.Centrinis velenas * Periciklis * indų kūleliai * šerdis ▲=== '''Šaknų sistemos''' === * '''Liemeninė šaknų sistema''' turi storą pagrindinę šaknį ir daug atsišakojančių šoninių šaknų. Daugiamečių augalų pagrindinė šaknis paprastai kaupia maisto medžiagų atsargą. Kai kurių vienmečių augalų pagrindinė šaknis gali būti plona, mechaniškai silpna, veikianti tik kaip „laidžioji sistema“ vandeniui, mineralinėms ir maisto medžiagoms gabenti (pvz., [[žliūgė]]), tokias šaknis dar vadina ''siūlinėmis šaknimis''. * '''Kuokštinė šaknų sistema''' būdinga [[vienaskilčiai\|vienaskilčiams]] augalams. ~~Pagrindinė~~Neturi ~~šaknis~~pagrindinės ~~greitai sustoja augti~~šaknies, otačiau išturi ~~jos~~daug ~~išaugusios~~maždaug ~~šoninės~~vienodo ~~šaknys atlieka pagrindinės šaknies~~dydžio ~~funkcijas~~šaknelių (dažnai – ir '''pridėtinės šaknys''', išaugusios iš apatinės stiebo dalies). Kuokštinės sistemos atvejis yra svogūno (pakitusio [[Ūglys\|ūglio]]) šaknų sistema. * [[Šakniastiebis]] su šaknimis – tai irgi gali būti laikoma ypatingu šaknų sistemos tipu. === '''Šaknų rūšys''' === * '''Pagrindinė šaknis''' * '''Šoninės šaknys''' – atsišakoja nuo pagrindinės šaknies. Skiriamos pirmos eilės, antros eilės ir pan. šoninės šaknys (pagal tai, nuo kurios šaknies atsišakoja) eilutė 35 ⟶ 50: --> ~~=== Į šaknis panašūs organai ===~~ ~~Kai kurie augalai turi šakniastiebius arba pakitusius [[ūglis\|ūglius]] (šakniagumbius, svogūnus), kurie tarsi požeminės atsargų saugyklos kaupia augalui reikalingas medžiagas.~~ === '''Pakitusios šaknys''' ===▼ * [[svogūnas (šaknis)\|Svogūnas]] – sustorėjęs požeminis [[stiebas]], kurio [[ūglys\|ūglio]] ašis itin sutrumpėjusi. Ant jo išauga mėsingi žvynai arba lukštai, sudaryti iš [[lapas\|lapo]] pagrindo arba apatinių lapų. Svogūnas skirtas maisto atsargoms kaupti ([[meilenis]]). Rizoidai – ▲=== Pakitusios šaknys === [[Vaizdas:Koreni-00.JPG\|right\|thumb\|250px\|Šaknis]] [[Šakniagumbis]] – sustorėjusios, mėsingus gumbus sudariusios pagrindinė ir/ar šoninės šaknys. Gumbų [[parenchima\|parenchimoje]] kaupiamos maisto medžiagos ([[jurginas]], [[pavasarinis švitriešius\|pavasarinis švitriešis]], [[pievinė vingiorykštė]]). eilutė 49 ⟶ 59: * [[Kimbamosios šaknys]] – šliaužiojantys ir laipiojantys augalai jomis tvirtinasi prie [[medis\|medžių]] [[kamienas\|kamienų]], sienų bei atramų. == '''Šaknų panaudojimas''' == Įvairių augalų šaknys panaudojamos įvairiai.: Šakniavaisiai naudojami kaip daržovės ([[morka\|morkos]], [[ridikėlis\|ridikėliai]], burokėliai), kaip pašaras ([[runkelis\|runkeliai]]), kaip augalai maisto medžiagoms gaminti (cukriniai runkeliai). eilutė 57 ⟶ 67: Augančių augalų šaknys naudojamos gruntui sutvirtinti. Pvz., [[kopa\|kopų]] smėliui Lietuvos pajūryje, statiems šlaitams ([[piliakalnis\|piliakalnių]], upių krantų). Naudojama kaip medicinos priemonė. Pvz., ciberšolės šaknis naudojama nuo kepenų ir tūlžies sutrikimų.<ref>How Do Roots Work? Functions, Structure, and Human Uses. (2021) https://owlcation.com/stem/Roots-Functions-Structure-and-Uses-to-Man</ref> Tam tikros šaknys su stiebais buvo naudojamos dažams gaminti. Pvz., Paprastasis raugeriškis<ref>Posts Tagged ‘plant roots as food and medicine’ https://radicalbotany.com/tag/plant-roots-as-food-and-medicine/</ref> = Šaltiniai =

Šaknis: Skirtumas tarp puslapio versijų