Vokietijos–TSRS karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

|date = [[1941]]  m. [[birželio 22]] d.  – [[1945]]  m. [[gegužės 9]] d.

'''Vokietijos  – Sovietų Sąjungos karas''', Antrojo Pasaulinio karo Rytų frontas ({{ru|Великая Отечественная война}}; 1941  m. birželio 22 d.  – 1945  m. gegužės 9 d.)  – karas tarp Sovietų Sąjungos iš vienos pusės ir Vokietijos bei jos sąjungininkių ([[Italija]], [[Rumunija]], [[Bulgarija]], [[Vengrija]], [[Slovakija]], [[Suomija]], [[ChorvatijaKroatija]])  – iš kitos. Pasibaigė Raudonosios armijos pergale ir Vokietijos kapituliacija.

Svarbi [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] dalis. Nuo karo pradžios per pirmuosius tris metus Rytų fronte veikė 90 proc. visų [[Vermachtas|Vermachto]] sausumos pajėgų, neskaitant kitų „[[Ašis|Ašies]]“ šalių karinių pajėgų.<ref>Harrison M. World War II// Encyclopedia of Russian History / Ed.-in-Chief J. R. Millar.  – New York  – Farmington Hills, MI: Macmillan Reference USA, 2004.  – P. 1686.  – ISBN 978-0-02-865693-9.</ref> Po [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] [[Išsilaipinimas Normandijoje|išsilaipinimo Normandijoje]] 1944  m. birželį, Rytų fronte tebekovojo apie 2/3 vermachto pajėgų.<ref>Barber J., Harrison M. Patriotic War, 1941–1945// The Cambridge History of Russia: in 3 Vol / Ed. by R. G. Suny.  – Cambridge: Cambridge University Press, 2006.  – Vol. 3: The Twentieth Century.  – P. 224―225.  – ISBN 978-0-521-81144-6.</ref> Rytų fronte vyko didžiausi Antrojo pasaulinio karo sausumos ir oro mūšiai.<ref>Fighting the Great Patriotic War // Transformation in Russian and Soviet military history: proceedings of the Twelfth Military History Symposium, United States Air Force Academy, 1—3 October 1986 / Ed. by C. W. Reddel.  – Washington, D.C.: USAFA, Office of Air Force History, 1990.  – P. 149.  – ISBN 0-912799-57-9.</ref>

Trečiojo Reicho vadovybė, tikėdamasi „[[blickrygas|žaibiško karo]]“ strategijos sėkmės, parengė karo prieš Sovietų Sąjungą planą, vadinamąją „[[Barbarosos planas|Direktyva Nr. 21. Planas „Barbarosa“]]“. Karo prieš Sovietų Sąjungą tikslu laikyta sovietų valstybės sunaikinimas, jos resursų užvaldymas, fizinis dalies gyventojų sunaikinimas ir šalies dalies iki Uralo „germanizavimas“.<ref>Военный энциклопедический словарь, М.: Научное издательство «Большая российская энциклопедия», издательство «Рипол классик», 2002, ст. «Великая Отечественная война Советского Союза 1941–1945»</ref> Sovietų Sąjungos gyventojams karas tapo kova už Tėvynę.<ref>Козлов М. М. (под ред.) Великая Отечественная война 1941–1945: энциклопедия.  – М.: Советская энциклопедия, 1985.</ref>

Karo prieš Sovietų Sąjungą metu Trečiasis Reichas ir jo sąjungininkai Europoje patyrė didžiulius nuostolius: Vermachtas ir sąjungininkai prarado 80 proc. karinių dalių, buvo sunaikintos 607 divizijos<ref>Binder G. Deutschland seit 1945 : Eine Dokumentierte desamtdt. Geschicht in d. Zeit d. Teilung.  – Stuttgart; Degerloch: Seevald, 1969.  – 608 p.</ref>, Sovietų Sąjunga išstūmė vokiečius iš savo teritorijos ir užėmė Centrinės ir Rytų Europos šalis.