Žemutinis Naugardas: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Istorija ==

 

 

1611 m., Per bėdų laiką, Nižnij Novgorodas buvo beveik vienintelis miestas, kurio neužėmė [[Abiejų Tautų Respublika|Lenkijos ir Lietuvos sąjunga]]. Tuo metu „zemstvo“ vadovas (šiais laikais meras) Kuzma Mininas pradėjo aktyviai raginti miestiečius rinkti lėšas liaudies milicijai, kad išstumtų iš Maskvos lenkų ir lietuvių įsibrovėlius. Surinkęs reikiamą sumą, Mininas pasiekė Balachną ir pakvietė princą Dmitrijų Požarskį vadovauti kariuomenei. Atvykę į Nižnij Novgorodą, Mininas ir princas Požarskis kartu su milicija leidosi į kampaniją prieš [[Maskva|Maskvą]], pakeliui išlaisvindami miestus ir kaimus bei užverbuodami kariuomenę. 1612 m. Rugpjūčio 22 d. Milicija atvyko į Maskvą ir stojo į mūšį su okupantais ant Devichye Pole, palaipsniui nustumdama juos atgal į Maskvos centrą. 1612 m. Rugpjūčio 25 d. etmono Chodkevičiaus kariai išvyko iš Maskvos. Liko tik Mikolai Struzo ir Józefo Budilos būriai, jie apsigyveno Kitai-Gorode ir [[Maskvos kremlius|Maskvos Kremliuje]]. Spalio 22 dieną kariuomenė paliko Kitai-Gorodą, o spalio 25 dieną lenkai ir lietuviai pasidavė ir paliko Kremlių. Nuo to laiko Rusija šventė Kazanės Dievo Motinos ikonos dieną, kuri 1917 m. buvo pašalinta po Spalio revoliucijos. Šventė buvo atkurta 2005 m. lapkričio 4 d. (Spalio 25 d. Senuoju stiliumi) ir tapo žinoma kaip Tautinės vienybės diena. 2005 m. Lapkričio 4 d. Žemutinis Naugarde buvo atidengtas paminklas Mininui ir Požarskiui ([[Raudonoji aikštė|Raudonojoje aikštėje]] esančio paminklo kopija).