Klintis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
[[Vaizdas:Pamukkale1.jpg|thumb|300px|Klintys [[Turkija|Turkijoje]]]]
'''Klintis''' (CaCO<sub>3</sub>) yra nuosėdinė [[uoliena]] daugiausia sudaryta iš [[mineralas|mineralo]] [[kalcitas|kalcito]]. Be šio mineralo klintyje yra [[Arogonitas|arogonito]], [[Dolomitas|dolomito]] ir kitų mineralų. Pagrindinis kalcito šaltinis yra jūriniai organizmai. Šių organizmų palaidoti [[skeletas|skeletai]] ar kriauklės sudaro didelius klinties masyvus. Tokia klintis, sudaryta iš jūrinių organizmų [[kriauklė|kriauklių]], vadinama ''kriauklainiu''. Klintis taip pat nusėda dėl [[požeminis vanduo|požeminio vandens]] veiklos. Tai atsitinka, kai ištirpęs kalcio karbonatas [[kristalizacija|kristalizuojasi]] tuštumose. Dideli klinčių varvekliai sudaro [[stalaktitas|stalaktitus]], [[stalagmitas|stalagmitus]] ir kolonas.
 
Kita klinties forma yra ''oolitinė klintis'', kuri skiriasi savo specifine granuliuota struktūra. Ši klinties forma susidaro iškritus krituliams šiltuose, sekliuose, druskinguose vandens telkiniuose. Dar viena klinties atmaina yra ''ežerinė klintis''. Ji susidaro tam tikruose [[ežeras|ežeruose]] (priklausomai nuo gylio) iš ežerinių [[bestuburiai|bestuburių]] liekanų. Klintis sudaro iki 10 procentų visų nuosėdinių uolienų.