|
|gim=[[Čerokiai]], [[Čikasavai]], [[Krikai]], [[Seminolai]] ([[Penkios civilizuotos gentys]])
}}
'''Čoktavai''' yra – vietinių [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] gyventojų tauta, kilusi iš pietrytinės jos dalies ([[Misisipė]]s, [[Alabama|Alabamos]] ir [[Luiziana|Luizianos]]) ir priklausanti muskogių kalbų grupei. Žodis '''Choctaw''' (taip pat dar ''Chahta'', ''Chato'', ''Tchakta'' ir ''Chocktaw'') galėjo atkeliauti iš [[Kastilai|kastilų]] „chato“, reiškiančio „lygų, plokščią“; vis dėlto, plačiai manoma, jog ši indėnų gentis vardą gavo nuo istorinio čoktavų veikėjo. Čoktavai priklausė [[Misisipės kultūra]]i, išsidėsčiusiai [[Misisipė (upė)|Misisipės upės]] slėnyje. Ankstyvieji [[Ispanijos kolonijos Amerikoje|ispanų keliautojai]] buvo susidūrę su jų protėviais. XIX a. čoktavai tapo žinomi kaip viena iš „[[Penkios civilizuotos tautos|Penkių civilizuotų tautų]]“, mat priėmė daugelį buitinių bei kultūrinių europiečių kolonizatorių įpročių. Nors mažesnės čoktavų grupės gyvena pietinėje šalies dalyje, [[Oklahomos čoktavų tauta]] ir [[Misisipės čoktavų indėnų grupė]] yra dvi pagrindinės čoktavų asociacijos.
Per [[Amerikos revoliucija|Amerikos revoliuciją]], dauguma čoktavų palaikė pirmųjų trylikos kolonijų siekį tapti nepriklausomomis ir atsiskirti nuo [[Britų imperija|Britų imperijos]]. Čoktavai ir Jungtinės Valstijos iš viso pasirašė devynias taikos sutartis - – paskutinėmis trimis (Douko užuovėjos, Vašingtono miesto ir Šokančio triušio) čoktavų gentis buvo iškeldinta į vakarus nuo Misisipės upės. JAV prezidentui [[Andrew Jackson|Endriu Džeksonui]] pradėjus [[Indėnų iškeldinimas|indėnų iškeldinimą]], čoktavai pirmieji keliavo savuoju [[Ašarų kelias|Ašarų keliu]]. Čoktavai buvo iškeldinti iš savo gimtųjų žemių, Jungtinėms Valstijoms nusprendus plėstis ir pradėti naudingųjų iškasenų gavybą. Vyriausybė teisinosi norėdama juos išgelbėti nuo išnykimo. 1831 metais ratifikavus Šokančio Triušio įlankos taikos sutartį, čoktavai, kurie norėjo pasilikti naujai sukurtoje [[Misisipė|Misisipės valstijoje]], buvo pirmoji didelė neeuropiečių etninė grupė, tapusi JAV piliečiais. Čoktavai taip pat prisimenami dėl savo dosnumo per [[Didysis Airijos badas|Didįjį airių badą]] ([[1845]]-[[1849|1849 m.]]), kai aprūpino svetimą tautą humanitarine pagalba ir pinigais, šiais laikais skaičiuojamais milijonais (dvidešimt metų prieš įkuriant [[Raudonasis kryžius|Raudonajį Kryžių]]). Vykstant [[Amerikos pilietinis karas|Amerikos pilietiniam karui]], čoktavai tiek [[Oklahoma|Oklahomos]], tiek Misisipės valstijose daugiausia dėjosi prie [[Amerikos Valstijų Konfederacija|Konfederacinių Valstijų]]. [[I pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu jie tarnavo Jungtinių Valstijų kariuomenėje, kur naudodamiesi savo [[Čoktavų kalba|gimtąja kalba]] transliavo koduotus pranešimus.
== Istorija ==
==== Kilmė ====
[[XIX amžius|XIX-ojo]] amžiaus istorikai ir šiuolaikiniai Misisipės čoktavų pasakotojai teigia, jog čoktavai kilo nuo [[Nanih Vaja|Nanih Vajos]] arba iš kokio urvo netoli jos. Ši gentis atsirado visai netikėtai. Pasakojimas apie čoktavų kelionę iš vakarų:
{{cquote2|Prieš daugybę žiemų, čoktavai nusprendė palikti žemes, kuriose jie gyveno ir kurios buvo nutolusios toli į vakarus prie didelės upės ir kalnų, padengtų sniegu, ir jie keliavo daug metų. Didis žiniuonis juos vedė visą laiką ir kiekvieną naktį, kai jie įkurdavo stovyklą, jis įsmeigdavo į žemę raudoną stulpą. Šis stulpas kiekvieną rytą būdavo randamas pakrypęs į rytus ir žiniuonis sakydavęs, jog jie turį keliauti į tą pusę tol, kolei stulpas būsiąs tiesus, ir toje vietoje Didžioji dvasia nurodysianti jiems gyventi.|[[George Catlin|Džordžas Katlinas]], Smitsoniano pranešimas}}
Pagal archeologinius ir kartografinius įrodymus, čoktavų kaip vieningos tautos nebuvo iki pat XVII amžiaus; iki to laiko egzistavo tik įvairios pietrytinės indėnų tautelės - – Maundvilio, Plakemino ir kitų Misisipės kultūrų palikuonys, iš kurių vėliau susiformavo čoktavų gentis. Šiaip ar taip, čoktavai, ar indėnai, iš kurių susidarė čoktavų tauta, glaudžiai susiję su Nanih Vaja. Pylimą ir aplink jį esančią teritoriją čoktavai laiko šventa žeme.
=== Postkolumbinė era ===
[[Vaizdas:Chromesun mississippian priest digital painting.jpg|right|200px|thumb|Misisipės kultūros šventikas, laikantis apeiginį titnago vėzdą.]]
Čoktavų protėviai priklausė Misisipės upės slėnio [[Misisipės kultūra|kultūrai]]. Ją sudarė pyliminės statybos vietinių Amerikos gyventojų grupės, Misisipų kultūra gyvavo centrinėse, rytinėse ir pietryčių Jungtinių Valstijų žemėse nuo 800-ųjų iki 1200 m.e. metų. Kai [[ispanai]] surengė pirmuosius žygius į žemyno gilumą, politinių Misisipės kultūros centrų jau nebebuvo likę arba jie po truputį nyko. Tuo metu regione gyveno vidutinio dydžio vietinių grupės, vadovaujamos vadų, o tarp jų buvo įsiterpę visiškai nepriklausomi kaimeliai ir gentinės grupės. Ispanų keliautojai Misisipų kultūrą aptiko anksčiausiai, pradedant [[Juan Ponce de León|Chuanu Ponsu de Leonu]], išsilaipinusiu [[Florida|Floridoje]] 1513-ųjų balandžio 2 d. ir baigiant [[Lucas Vázquez de Ayllón|Luko Vaskeso de Ajuljano]] ekspedicija į [[Pietų Karolina|Pietų Karoliną]] 1526 metais.
==== Ernandas de Sotas (1540) ====
== Istoriniai lyderiai ==
* [[Tuskalusa]] (''Tuscaloosa'', m. 1540 m. spalį) - – istorinis čoktavų vadas, sukilęs prieš Hernandą de Sotą ir jį nugalėjęs Mabilos mūšyje. Mabilos mūšis buvo pirmasis didelis konfliktas tarp vietinių Šiaurės Amerikos indėnų ir europiečių atvykėlių.
* Frančimastabė (''Franchimastabe'', m. 1800-aisiais) buvo keliaujantis geradarys, Tabokos bendraamžis. Kai kurie amerikiečiai jį įvardijo čoktavų lyderiu ir vedliu. Kartu su britų pajėgomis kovėsi prieš amerikiečių sukilėlius.
* Taboka (''Taboca'', m. 1800-aisiais) buvo tradicinis čoktavų vadas ir žynys, 1785 m. spalį vedęs delegaciją į Houpvelą, Pietų Karoliną.
* [[Apukšunubis]] (''Apuckshunubbee'', g. 1740 - – m. 1824 m.) senojoje čoktavų tautoje vadovavo Okla Falajams (''Okla Falaya'', „aukšti žmonės“). Mirė Kentukyje, keliaudamas į Vašingtoną pradėti derybų.
* [[Pušmataha]] (''Pushmataha, Apushmataha'', g. 1760-aisiais - – m. 1824 m. gruodžio 24 d.) buvo senosios čoktavų tautos lyderis. Jis dalyvavo taikos derybose su Jungtinėmis Valstijomis ir kovėsi jų pusėje per 1812 metų karą. Pušmataha mirė Vašingtone ir yra palaidotas Kongreso kapinėse.
* [[Mošolatubis]] (''Mosholatubbee'', g. 1770 - – m. 1836 m.) buvo čoktavų vadas prieš iškeldinimą ir po jo. Jis vyko į Vašingtoną tartis dėl savo genties ir buvo vienintelis lyderis, sugrįžęs iš tų derybų.
* [[Greenwood LeFlore|Grinvudas LeFloras]] (''Greenwood LeFlore'', g. 1800 m. birželio 3 d. - – m. 1865 m. rugpjūčio 30 d.) vadovavo Misisipės čoktavų rajonui. Jis buvo įtakingas čoktavų atstovas ir Misisipės senatorius.
* [[George W. Harkins|Džordžas V. Harkinsas]] (''George W. Harkins'', g. 1810 - – m. 1890 m.) prieš pilietinį karą buvo Indėnų Teritorijos čoktavų rajono vadas (1850-1857 1850–1857 m.) ir „Farewell Letter to the American People“ ({{en|Atsisveikinimo laiškas Amerikos žmonėms}}) autorius.
* [[Peter Pitchlynn|Piteris Pitčlynas]] (''Peter Pitchlynn'', g. 1806 m. sausio 30 d. - – m. 1881 m. sausio 17 d.) buvo įtakingas čoktavų lyderis iškeldinimo laikotarpiu ir ilgai po jo. Jis atstovavo čoktavus Vašingtone ir yra palaidotas Kongreso kapinėse.
* [[Phillip Martin|Filipas Martinas]] (''Phillip Martin'', g. 1926 m. kovo 13 d.) buvo Misisipės čoktavų indėnų grupės vadas nuo 1979 iki 2007-ųjų ir dirbo genties vyriausybėje daugiau nei 50 metų. Jis pritraukė išorines investicijas ir rezervate sumažino nedarbą iki beveik 0 %.
== Taip pat skaitykite ==
| 