Albert Camus: Skirtumas tarp puslapio versijų

|gimimo vieta= [[Dreanas]] (buv. Mondovi), Prancūzų [[Prancūzijos Alžyras]]

|religija= -

'''AlbertAlberas CamusKamiu''' (''Alberas{{fr|Albert Kamiu''Camus}}, [[1913]] m. [[lapkričio 7]] d. – [[1960]] m. [[sausio 4]] d.) – prancūzų rašytojas, [[esė|eseistas]], žurnalistas, filosofas. Antikomunistinių judėjimų pagerbtas politinis mąstytojas, Alžyro musulmonų gyventojų teisių aktyvistas.<ref>[https://plato.stanford.edu/entries/camus/ Albert Camus].''Stanford Encyclopedia of Philosophy''. 2011-10-27. Nuoroda tikrinta 2021-05-25.</ref>

Albertas Camus gimė 1913  m. lapkričio 7 d. mieste Mondovi (šiuo metu [[Dreanas]]), [[Prancūzijos Alžyras|Prancūzijos Alžyre]], Lucieno Camus ir Catherine Hélène Camus (Sintès) šeimoje. A. Camus tėvas Lucienas Camus buvo antros kartos alžyrietis, kurio tėvai atvyko į Alžyrą iš [[Elzasas|Elzaso]] ([[Prancūzija]]) 1871  m. A. Camus tėvas dirbo ūkio darbuotoju. A. Camus motina buvo atvykusi iš [[Maljorka|Maljorkos]], ispanų kilmės.<ref name=":0">[https://www.larousse.fr/encyclopedie/personnage/Albert_Camus/111047 Albert Camus]. [https://www.larousse.fr/encyclopedie Encyclopédie Larousse en ligne.] [Žiūrėta 2021  m. vasario 14 d.]</ref> A. Camus tėvas žuvo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu mūšyje prie [[Marna|Marnos]], kai A. Camus nebuvo sulaukęs vienerių metų. Po tėvo mirties A. Camus, jo motina ir vyresnysis brolis Lucienas persikėlė į Alžyrą, kur jie apsigyveno kartu su A. Camus dėde ir močiute. A. Camus motina Catherine buvo neraštinga, iš dalies kurčia, turėjo kalbos defektą ir dirbo namų tvarkytoja bei gamyklos darbininke, kad išlaikytų šeimą.<ref name=":1">Simpson, David. [https://iep.utm.edu/camus/ Albert Camus]. [https://iep.utm.edu Internet Encyclopedia of Philosophy]. [Žiūrėta 2021  m. vasario 15 d.]</ref>

Nuo 1918 iki 1923  m. A. Camus lankė pradinę mokyklą.<ref name=":0" /> Padedamas mokytojo Louiso Germaino, kuris įžvelgė berniuko talentą, 1923  m. A. Camus gavo stipendiją Alžyro licėjuje. Mokykloje A. Camus pradėjo aktyviai sportuoti, daug skaitė, išmoko anglų ir lotynų kalbas, susidomėjo teatru.<ref name=":1" /> 1930  m. jam buvo nustatyta [[tuberkuliozė]], nutraukusi A. Camus sportinę veiklą ir privertusi stabdyti mokslus; liga ne kartą atsinaujino ir vėlesniais metais.<ref name=":2">Cruickshank, John. [https://www.britannica.com/biography/Albert-Camus Albert Camus]. [https://www.britannica.com Encyclopedia Britannica], 2021  m. sausio 1 d. [žiūrėta 2021  m. vasario 14 d.]</ref> Jau mokykloje susidomėjo [[filosofija]]. Nuo 1933  m. studijavo [[Alžyro universitetas|Alžyro universiteto]] Filosofijos fakultete, baigė jį [[1936 ]] m.<ref name=":3">Čepinskienė, Galina. [https://www.vle.lt/straipsnis/albert-camus/ Albert Camus]. [https://www.vle.lt Visuotinė lietuvių enciklopedija]  – 2002. [žiūrėta 2021  m. vasario 14 d.]</ref> Jo diplominis darbas buvo – „[[Neoplatonizmas]] ir krikščioniškoji mintis“.<ref name=":0" />

1934  m. A. Camus vedė Simone Hié, netrukus išsiskyrė. 1934-1935 1934–1935 m. A. Camus trumpam buvo įstojęs į Alžyro komunistų partiją, bet greitai nusivylė jos ideologija ir buvo pašalintas iš partijos narių.<ref name=":1" /> 1936  m. kartu su kitais jaunais intelektualais Įsteigėįsteigė [[trupė|teatro trupę]] ''Théâtre du Travail'' (vėliau pervadinta į ''Théâtre de l’Equipe''), dirbo joje kaip scenaristas, režisierius ir aktorius.<ref name=":2" />

[[1937 ]] m. buvo išleistas A. Camus penkių esė rinkinys Išvirkščioji„Išvirkščioji ir geroji pusėspusės“ (''L’Envers et l’Endroit''), jose atsispindi ankstyvojo autoriaus gyvenimo etapo akimirkos, pateikti Camus motinos, močiutės ir dėdės portretai.<ref name=":2" /> [[1938 ]] m. išleistas antras esė rinkinys – - Jungtuvės„Jungtuvės“ (''Noces''), pastarosiose esė aprašomi Alžyro gamtos vaizdai.<ref name=":2" /> Abu šie rinkiniai laikomi rašytojo vėlesnio pasaulėvaizdžio užuomazga.<ref name=":1" />

[[1938 ]] m. A. Camus parašė savo pirmąją ir garsiausia laikomą pjesę – - Kaligula„Kaligula“ (pirmą kartą pastatyta 1945  m.).<ref name=":3" /> Pjesės pagrindinis herojus [[Romos imperatorius]] [[Kaligula]] maištauja prieš nusistovėjusias taisykles, vertybes ir beprasmybę, yra pasiruošęs sunaikinti tiek save, tiek viską aplinkui siekdamas visiškos laisvės.<ref>Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. - – Šviesa, 1992, 163 p.</ref><ref name=":1" />

Nuo 1938  m. pradėjo bendradarbiauti su laikraščiu Alger„Alger républicainrépublicain“.<ref name=":3" /> Šiam laikraščiui A. Camus rašė įvairaus pobūdžio straipsnių, jame paskelbė ir liaupsinančią J. P. Sartre’o romano Šleikštulys„Šleikštulys“ (''La Nausée'') apžvalgą.<ref name=":0" /> Po A. Camus žurnalistinių reportažų apie musulmonų [[Kabilija|Kabilijoje]] engimą jis buvo priverstas išvykti iš Alžyro.<ref name=":0" /><ref name=":2" />

1940  m. A. Camus atvyko į [[Paryžius|Paryžių]] ir pradėjo dirbti vyriausiuoju redaktoriumi laikraštyje Paris„Paris-Soirsoir“. Netrukus, tuo metu, kai vokiečiai pradėjo artintis prie Paryžiaus, jis spruko iš sostinės ir apsigyveno [[Lionas|Lione]]. Ten 1940  m. gruodžio 3 d. vedė Francine Faure, su ja grįžo į Alžyrą ([[Oranas|Oraną]]).<ref name=":1" /> Alžyre A. Camus dirbo mokytoju, bet dėl tuberkuliozės suaštrėjimo gydytojų siūlymu persikėlė į Prancūzijos [[Alpės|Alpes]].

1942  m. A. Camus grįžo į Paryžių, Prancūzijos okupacijos metu buvo Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo dalyvis, dirbo kaip vyriausiasis redaktorius Paryžiaus pogrindiniame laikraštyje Combat„Combat“ (1944-1947 1944–1947 m.).<ref name=":1" /> Paryžiuje A. Camus susidraugavo su [[Jean'u -Paul'u Sartre|Jean’u Paul’u Sartre]], kuris taip pat dirbo laikraštyje Combat„Combat“.<ref name=":3" /> Šiuo laikotarpiu A. Camus tapo Gallimard Publishing redaktoriumi (juo buvo iki pat mirties).<ref name=":1" />

[[1942 ]] m. A. Camus paskelbė prieš karą pradėtą rašyti romaną „[[Svetimas (romanas)|Svetimas]]“ ir esė Sizifo„Sizifo mitasmitas“. Esė Sizifo mitas rašytojas nagrinėja absurdo idėją, lygindamas gyvenimą su [[Sizifo darbas|Sizifo darbu]], svarsto savižudybės[[savižudybė]]s galimybę.<ref name=":1" /><ref name=":2" /> Tačiau galiausiai autorius atmeta ją kaip nepriimtiną.<ref name=":1" /> Romanas Svetimas laikomas Sizifo mito ir absurdo idėjos literatūrine iliustracija.<ref>Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. - – Šviesa, 1992, 160 p.</ref> Šiame romane kalbama apie visuomenės ir tarnautojo Meursault susvetimėjimą.<ref name=":2" /><ref>Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. - – Šviesa, 1992, 162 p.</ref> Meursault be rimtos priežasties nužudo arabą ir nuteisiamas myriop ne tiek dėl įvykdytos žmogžudystės, kiek dėl to, kad neatitinka visuomenės elgesio normų (neverkė motinos laidotuvėse, kitą dieną po laidotuvių maudėsi jūroje ir mylėjosi, bendravo su įtartinais asmenimis).<ref name=":2" /><ref name=":1" /><ref>Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. - – Šviesa, 1992, 161 p.</ref>

Pasibaigus karui, A. Camus toliau gyveno Paryžiuje su žmona Francine Faure, 1945  m. jiems gimė dvyniai: Jean ir Catherine.<ref name=":0" />

[[1947 ]] m. buvo išleistas romanas Maras„Maras“ (''La Peste''). Šis kūrinys - – tai tikroviškas maro epidemijos aprašymas, pateiktas fikcinio įvykių liudytojo.<ref>Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. - – Šviesa, 1992, 164 p.</ref> Maras šiame kūrinyje interpretuojamas įvairiai, yra nuomonių, kad jis simbolizuoja karą, mirtį, blogį apskritai.<ref name=":4">Venclova, Tomas. Dostojevskio mokinys. Pertrūkis tikrovėje. Straipsniai apie literatūrą ir kultūrą - – Lietuviių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, 447 p. </ref><ref>Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. - – Šviesa, 1992, 164 p.</ref> Šis romanas iliustruoja A. Camus metafizinio ir moralinio “maišto”„maišto“ idėją; bendras pasipriešinimas marui yra viena iš maišto formų, toks maištas sustiprina žmogiškąjį solidarumą kovoje su blogiu ir sukuria prasmę absurdo akivaizdoje.<ref name=":2" /><ref>Venclova, Tomas. Dostojevskio mokinys. Pertrūkis tikrovėje. Straipsniai apie literatūrą ir kultūrą – - Lietuviių[[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas]], 2013, 448 p.</ref><ref>Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. - – Šviesa, 1992, 166 p.</ref> Kaip pripažino pats autorius pokalbyje su [[Roland Barthes|Roland’u Barthes’u]], romanu siekta alegoriškai pavaizduoti prancūzų rezistencijos istoriją karo metu.<ref name=":4" />

[[1951 ]] m. išleista esė Maištaujantis„Maištaujantis žmogusžmogus“ (''L’Homme révolté''). Šioje esė autorius teigia, kad moralinis maištas neišvengiamas norint gyventi autentiškai, tačiau politinio smurto ir terorizmo pateisinti negalima. Pastarajame darbe A. Camus kritikavo [[komunizmas|komunizmą]] ir dėl to susilaukė priešiškos daugelio kolegų reakcijos, po esė paskelbimo nutrūko ryšiai ir su J. P. Sartre’u.<ref name=":1" />

[[1956 ]] m. išleistas A. Camus romanas Krytis„Krytis“. Šis kūrinys - – buvusio advokato Jean’o-Baptiste’o Clamence’o monologas neįvardytam pašnekovui ir, netiesiogiai - – skaitytojui. Romanas vaizduoja advokato nuopolį, absurdo patirtį, kurios nutraukti nėra galimybių. Šioje situacijoje herojus nusprendžia kaltinti ir juodinti save.<ref>Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. - – Šviesa, 1992, 168 p.</ref>

1960  m. sausio 4 d., kelyje tarp Senso ir Paryžiaus, vežamas draugo ir leidėjo Michel’io Gallimard’o, A. Camus žuvo autoavarijoje.<ref name=":5">Willsher, Kim. [https://www.theguardian.com/books/2011/aug/07/albert-camus-killed-by-kgb Albert Camus might have been killed by the KGB for criticising the Soviet Union, claims newspaper]. The Guardian - – 2011  m. rugpjūčio 7 d.</ref> Avariją patyrusiame automobilyje policija rado nebaigto A. Camus autobiografinio romano Pirmasis žmogus (Le premier homme) rankraštį, jame daug sąsajų su A. Camus vaikyste Alžyre.<ref name=":5" /> Yra nuomonių, kad jo mirtis buvo nulemta Sovietų Sąjungos [[KGB]] veiksmų.<ref>Flood, Alison. [https://www.theguardian.com/books/2019/dec/05/albert-camus-murdered-by-the-kgb-giovanni-catelli New book claims Albert Camus was murdered by the KGB.] The Guardian, 2019 gruodžio 5 d.</ref><ref name=":5" />

A. Kamiu savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip [[absurdas|absurdą]], neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė pateisinama maišto forma – kūryba. Todėl pasak A. Kamiu, „Kūrėjo paskirtis tarnauti: tiesai ir laisvei“, nes tik suvokęs ir patyręs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.

A. Kamiu atkreipia dėmesį į visuomenės normų ir įstatymų primetimą žmogui, pabrėžia buvimą savimi, peikdamas „atrodymą“, taip pat parodo, kad žmogus yra atsakingas už savo poelgius, atsakingas sau. Vienintelė žmogaus priedermė – [[meilė]] – tai tuo pačiu ir vienintelė paguoda pasaulyje, neturinčiame jokios aukštesnės prasmės (t. y. amžinojo gyvenimo, ruošimosi amžinajam gyvenimui – vienintelis [[rojus]] ir kartu [[pragaras]] yra čia ir dabar), nei švelnus artimo (esančio šalia ir brangaus) žmogaus žvilgsnis, [[apkabinimas]].

* Apybraižų rinkiniai: „Išvirkščioji ir geroji pusė“ ([[1939]]  m.), „Jungtuvės“ (''Les noces'', [[1938]]  m.).

* Filosofinės esė: „Sizifo mitas“ (''Le Mythe de Sisyphe'', [[1943]]  m.), „Maištaujantis Žmogus“ (''L’Homme révolté'', [[1951]]).

* Pjesės: [[drama]] „Kaligula“ ([[1944]]  m.), „Nesusipratimas“, „Apgulties padėtis“ ([[1948]]  m.), „Teisieji“.

* [[Novelė|Novelių]] rinkinys: „Tremtis ir karalystė“ ([[1957]]  m.).

* [[Romanas|Romanai]]: „Laiminga mirtis“ ([[1938]]  m.), [[Svetimas (romanas)|„Svetimas“]] (''L’Étranger'', [[1942]]  m.), „Maras“ (''La Peste'', [[1947]]  m.), „[[Krytis]]“ (''La Chute'', [[1956]]  m.).

Būdamas 44 metų, 1957  m. spalio 17 d., A. Camus gavo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]] ir tapo antru jauniausiu Nobelio premijos laureatu.

Savo kalbą, pasakytą Nobelio premijos teikimo ceremonijoje, jis dedikavo mokytojui Louisui Germainui.<ref name=":0" /> Nobelio premija rašytojui buvo suteikta “už originalų, taupų ir tikrą talentą”.<ref>Venclova, Tomas. Dostojevskio mokinys. Pertrūkis tikrovėje. Straipsniai apie literatūrą ir kultūrą - – Lietuviių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, 446 p. </ref>