Zavadskio spaustuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 8:
[[1838]] m. spaustuvę paveldėjo sūnus [[Adomas Zavadskis]], iš Adomo Zavadskio įmonę perėmė jo jaunesnysis brolis Feliksas, o iš šio – jaunesnieji Zavadskių giminės atstovai. Tačiau tiek leidybinė firma, tiek jos knygynas iki pat nacionalizacijos [[1940]] m. vadinosi Juozapo Zavadskio vardu.
[[1854]]–[[1864]] m. išleisti 348 leidiniai [[lenkų kalba]], 105 [[lietuvių kalba]], 107 [[lotynų kalba]], 11 [[prancūzų kalba]] ir [[vokiečių kalba]], 25 [[rusų kalba]]. [[1904]] m. spaustuvė įsigijo pirmuosius lietuviškus raidynus, rotacines mašinas. Tai buvo pati geriausia to meto spaustuvė Lietuvoje. Kasmet siųsdavo vieną spaustuvininką tobulintis į [[Leipcigas|Leipcigą]]. Atgavus lietuvišką spaudą, Zavadskių leidykla vėl ėmėsi leisti lietuviškas knygas, brošiūras, periodinius leidinius. Iki [[1920]] m. jų išleido arti dviejų šimtų. Tačiau vis labiau įsigalinti nacionalistinė lenkomanų reakcija stabdė lietuviško žodžio plitimą Vilniuje. Nuo [[1920]] m. lietuviškų knygų neleido, dėl lietuvių skaitytoju trūkumo [[1930]] m. uždarytas ir lietuviškų knygų skyrius Zavadskių knygyne. [[1939]] m. spaustuvę nupirko [[Kaunas|Kauno]] [[Spindulys (bendrovė)|„Spindulio“ akcinė bendrovė]] ir įsteigė savo skyrių „Švyturys“.{{šaltinis|{{ŽE|573}}}}
== Leidiniai ==
| |||