Berlyno siena: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis skydelių datavimas |
Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 9:
Visą šaltąjį karą vienu iš ryškiausių tarp supervalstybių įtampos židinių liko Vokietijos bei jo sostinės Berlyno padalijimas. Matydamos, kad su sovietais nepavyks susitarti, Vakarų valstybės sujungė savo okupacinius sektorius į vieną ir įvedė bendrą valiutą. Taip buvo padėti pagrindai demokratinei Vakarų Vokietijos valstybei sukurti. Šis sprendimas sukėlė SSRS pyktį. J. Stalinas įsakė kariuomenei pradėti Vakarų valstybių kontroliuojamos Berlyno dalies blokadą. Taip tikėtasi priversti anglų, prancūzų ir amerikiečių kariškius pasitraukti. Be apsaugos likęs miestas būtų patekęs į sovietų valdžią. JAV vadovaujamos Vakarų šalys nusprendė nepasiduoti sovietams. Izoliuotai miesto daliai aprūpinti pasitelkti lėktuvai, kurie vadinamais "oro tiltais", į miestą dieną ir naktį gabeno reikalingus krovinius. Amerikiečiai pagrasino prireikus prieš sovietus panaudoti ir jėgą. Miestas atsilaikė. Patyręs nesėkmę, J. Stalinas [[1949]] m. įsakė nutraukti Berlyno blokadą.
Ilgainiui vis labiau ėmė skirtis demokratinės [[VFR]] ir komunistinės [[VDR]] valstybių lygis. Vis daugiau žmonių kėlėsi iš [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] į turtingesnę ir laisvesnę [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] dalį. Manoma, kad per 10 metų apie 2,5 mln. emigravo iš VDR. [[1953]] m. birželio mėn. dėl ekonominių nepriteklių kilo masiniai protestai Rytų Berlyne. Netrukus sukilimas apėmė visą Rytų Vokietiją. Jis buvo nuslopintas tik įvedus nepaprastąjį padėtį, padedant sovietų kariuomenei. Žuvo keli šimtai protestuotojų. Įvykiai Rytų Berlyne privertė [[SSRS]] švelninti okupacinį
==Sienos statyba==
| |||