Indoeuropiečių prokalbė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 910:
Indoeuropiečių kalbų ''ā'' kamieno daiktavardžiai (pvz., sen. {{lt|ešva, ašva}} < [[Baltų prokalbė|balt. prok.]] *e''šwā'' < ide. *''h₁éḱweh₂'' 'kumelė') ir kiti vardažodžiai yra kilę iš ''eh₂'' kamieno, tad baigėsi priebalsiu, priklausė atematiniams priebalsiniams kamienams. Visose indoeuropiečių kalbose, išskyrus [[Anatolų kalbos|anatolų]] šaką, šio kamieno vardažodžiai yra moteriškosios giminės ir sudaro poras su vyriškosios giminės tematiniais (''o'' kamieno) daiktavardžiais, pvz.: *''h₁éḱwos'' 'arklys' – *''h₁éḱweh₂'' > *''éḱwā'' 'kumelė (ašva)'. Išnykus [[Laringalai|laringalui]] ''*h₂'', vyko balsių kontrakcija (suliejimas), pvz., vns. [[Naudininkas|naud.]] *''h₁éḱw-eh₂-ey'' (> *-ah₂-ay > *-aay> *-āy) > ''*éḱw-āy'' 'kumelei (ašvai)' (kaip laringalai išnykdami keitė balsius, žr. skyrelį „[[#Laringalų skaičius|Laringalų skaičius]]”). Ide. buvo ir kita moteriškosios giminės priesaga *''-ih₂-'' ~ *''-yeh₂-'', abu moteriškosios giminės linksniavimo tipai veikė vienas kitą. Vienaskaitos vardininkas *''eh₂'' be galūnės *''-s'', [[Dviskaita|dviskaitos]] vardininko galūnė *''-ih₂'', būdinga bevardei giminei, tikriausiai rodo, kad moteriškoji giminė kilo iš kolektyvų (bevardės giminės kuopinių daiktavardžių, žr. „[[#Gramatinės kategorijos|Gramatinės kategorijos]]”).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|date=2016|pages=133-134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref>
Be lentelėje nurodytų
Šakniniai priebalsiniai kamienai prieš galūnę baigdavosi vien šaknies priebalsiu. Iš turinčiųjų priesagas, dažnesnės buvo šios:<ref name="Villanueva121-122">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|date=2016|pages=121-122|isbn=978-609-459-788-6}}</ref>
Eilutė 917:
* ''*-s-'' (*''-es-'')
* ''*-l-'' (*''-wel-,*-el-'')
Linksniuojant priesagose vykdavo balsių kaita. Be šių, būta ir priebalsinių heteroklitinių bevardės giminės daiktavardžių, jų stipriųjų linksnių ([[vardininkas|vardininko]], [[galininkas|galininko]], [[šauksmininkas|šauksmininko]]) kamiengalis dažniausiai baigdavosi priesagomis *''-r-'', *''-l-'', o visų kitų linksnių – *''-n-'', pavyzdžiui: vns. vard. *''yēkʷ-ṛ'' 'jeknos (kepenys)' – vns. kilm. *''yekʷ-ṇ-s'' 'jeknų (kepenų)'; vns. vard. *''peh₂-wṛ'' 'ugnis' – vns. kilm *''ph₂-wen-s'' 'ugnies'; vns. vard. *''soh₂-wl̥'' 'saulė' – vns. kilm. *''sh₂-wen-s'' 'saulės'.<ref name="Villanueva121-122"/>
Galūnių pokyčiai po balsių kontrakcijos (susiliejimo), [[Laringalai|laringalų]] išnykimo ir kai kurių kitų virsmų pateikiami už ženklo „daugiau kaip” (>).
|