Perkūno oželis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Perkūno oželis''' (''Gallinago gallinago'')  – [[Tilvikiniai|tilvikinių]] (''Scolopacidae'') šeimos veiklus sutemų [[paukštis]] su išilgai dryžuota galva, tik viršūnėje baltais uodegos šonais. Pabaidytas savotiškai rikteli ir skrenda mėtydamasis į šonus. Nugarinė pusė išmarginta juodomis, rudomis ir ryškiai rudomis dėmėmis. Viršugalvis rusvai juodas su plačia šviesia juosta per vidurį ir panašia juosta virš [[akis|akių]]. Kaklas, gurklys, krūtinė ir pauodegys gelsvai rusvi su tamsiomis išilginėmis juostelėmis. Pilvas baltas, šonuose skersinės tamsios juostos. [[Snapas]] tiesus, gerokai ilgesnis už galvą, tamsiai rudas. Kojos žalsvai rudos. Jauniklių nugara tamsesnė. Jų kūno pilvinėje pusėje stambesnės negu suaugusių juodos juostelės. Sveria 80-112 g. Gyvena iki 12 metų.

Lietuvoje dažnas, aptinkamas nuo [[kovas|kovo]] iki [[lapkritis|lapkričio]] mėn. Gyvena įvairiose [[pelkė]]se, užpelkėjusiuose paupiuose. [[Lizdas|Lizdą]] krauna ant žemės ir paslepia tarp žolių. Deda 4 gelsvai rusvus [[kiaušinis|kiaušinius]], išmargintus rudomis dėmėmis. Peri 20-21 dieną.

Paukščio pavadinimas paremtas senaisiais lietuvių tikėjimais. Laikytas dievo [[Perkūnas|Perkūno]] palydovu, Perkūno oželis siųstas pranešti žmonėms apie besiartinančią perkūniją ir audras. Prieš audrą paukštis tyliai kyla aukštyn ir staiga leidžiasi žemyn, bliaudamas lyg [[ožys|ožio]] balsu, o pavasarį, kai pirmą kartą sumekena Perkūno oželis, tikėta  – greitai ateis perkūnija.

{{CommonsCommonscat|Gallinago gallinago}}