Panevėžio architektūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Obivan Kenobi (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 38:
==== Gatvės ====
[[Vaizdas:A. Jakšto prospektas Panevėžyje.jpeg|thumb|A. Jakšto prospektas, ~1939 m.]]
Tarpukariu Panevėžys buvo vienas geriausiai gatves tvarkiusių Lietuvos miestų: 1939 m. Lietuvoje buvo tik du pirmos eilės miestai, turėję daugiau grįstų gatvių nei negrįstų – Panevėžys ir [[Vilkaviškis]]. Tačiau Panevėžys, būdamas didesnis, grįstų gatvių turėjo žymiai daugiau.<ref name="modernizacija">Vaidas Petrulis, [https://www.bernardinai.lt/2020-04-24-lietuvos-miestu-ir-miesteliu-modernizacija-panevezys/ ''Lietuvos miestų ir miestelių modernizacija: Panevėžys''], Bernardinai.lt, 2020 m. balandžio 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-08-14.</ref> 1926 m. išgrįstos K. Donelaičio, Margių, Kauno, Vyskupo Valančiaus, vėliau ir kitos gatvės. Prie gatvių buvo tiesiami ir šaligatviai. Iš pradžių gatves grindė paprastais akmenimis, ketvirtajame dešimtmetyje centrinės gatvės jau buvo grindžiamos tašytais. 1935 m. iš 40 km Panevėžio gatvių buvo išgrįsta 26 km.<ref name="Voruta">D. Pilkauskas, [http://www.voruta.lt/panevezio-miesto-urbanistine-raida-1920-1940-m/ ''Panevėžio miesto urbanistinė raida 1920-1940 m.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201022202144/http://www.voruta.lt/panevezio-miesto-urbanistine-raida-1920-1940-m/ |date=2020-10-22 }}, Voruta.lt. 2013-01-31. Nuoroda tikrinta 2020-08-14.</ref> Buvo grindžiami ir užmiesčio keliai: į [[Berčiūnai (Panevėžys)|Berčiūnus]] (5,4 km; 1933–1934 m.) ir [[Velžys|Velžį]], Ukmergės link (3,6 km; 1935 m.). Deja, iki šių laikų nei vieno grindinio Panevėžyje neišliko: sovietmečiu visos grįstos gatvės užlietos asfaltu. 1934–1936 m. Nevėžio dešiniajame krante įrengtas cemento plytomis grįstas A. Jakšto prospektas. Apsodintas akacijomis, jis per keletą metų tapo viena iš gražiausių Panevėžio vietų, miestelėnų vadintas Meilės alejaalėja.<ref>Ingrida Nagrockienė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/vienos-svarbiausiu-gatviu-uzbaigtuves-netrukus/ ''Vienos svarbiausių gatvių užbaigtuvės – netrukus''], Sekundė, 2019-10-09. Nuoroda tikrinta 2020-08-14.</ref> 1937 m. miesto pietinėje dalyje suformuotas naujas gyvenamųjų namų rajonas, apėmęs Klaipėdos, S. Daukanto ir Džonto (dabar J. Zikaro) gatves.
 
==== Visuomeniniai pastatai ====
Eilutė 52:
Vienas įspūdingiausių [[Modernizmo architektūra|modernizmo architektūros]] statinių Panevėžyje – [[Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas]] Respublikos gatvėje (1931 m., arch. [[Mykolas Songaila|M. Songaila]]). Pastato interjeras puošnus, su skulptūrine ornamentika. Centrinę operacijų salę dengia kupolas, kurį laiko atlantai (skulptorius [[Juozas Zikaras|J. Zikaras]]). Pastato išorė – be papuošimų, neskaitant virš įėjimo tarp sparnų įkomponuoto Vyties.<ref name="modernizacija"/>
 
Daugiausia visuomeninių pastatų tarpukariu suprojektuota ilgamečio Panevėžio inžinieriaus [[Antanas Gargasas|Antano Gargaso]]: vienaaukštis Žydų liaudies banko pastatas Respublikos gatvėje (1933 m., dabar restoranas „Nendrė vėjyje“), Panevėžio miesto pradinė mokykla Nr. 3 Ukmergės gatvėje (1935 m.), tuo metu laikyta moderniausiu švietimui skirtu objektu Panevėžio apskrityje,<ref>Evaldas Vilkončius, [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1995 ''Pradinė mokykla Panevėžyje''], Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras, 2020-03-26. Nuoroda tikrinta 2020-08-15.</ref> Panevėžio apygardos ligonių kasa Respublikos gatvėje (1937 m.), pradžios mokykla Danutės gatvėje (1938 m., dabar [[Panevėžio 5-oji gimnazija]]), dviaukštis Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas Laisvės aikštėje su plačiomis vitrinomis pirmame aukšte ir siaurais vertikaliais langais antrame bei lenktu stikliniu stogeliu (aliuzija į „Pienocentro“ pastatą [[Kaunas|Kaune]]) – vienas brandžiausių inžinieriaus darbų (1938 m.). Deja, pastatas prarado savo autentiškumą, sovietmečiu užstačius trečiąjį aukštą, sunaikinus stogą juosiančią tvorelę, pakeitus duris ir langus.<ref name="modernizacija"/> Kiti žymūs A. Gargaso projektai – [[Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia]] Marijonų gatvėje (1939 m.), triaukštė pradžios mokykla Nr. 2 Maironio gatvėje (1940 m., dabar [[Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija|R. Sargūno sporto gimnazija]]), keturių aukštų Panevėžio vyskupijos kunigų seminarijai numatytas pastatas, užbaigtasbaigtas jau po Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu jame buvo įsikūręs [[Panevėžio hidromelioracijos technikumas]], dabar – [[Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija]].<ref>[https://www.paltarokogimnazija.lt/index.php/atributika/istorija/11-istorija ''Istorija''], Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija. Nuoroda tikrinta 2020-08-15.</ref>
 
Vienas vėlyviausių tarpukario architektūros visuomeninių pastatų Panevėžyje – 1940 m. A. Jakšto gatvės ir Liepų alėjos kampe pastatyti Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai (inž. P. Lėlis; dabar Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika). Rūmų architektūra pasižymi tarpukario Lietuvos administraciniams pastatams būdingomis modernizuotomis formomis su klasikinės architektūros elementais.<ref>Evaldas Vilkončius, [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1977?rt=3&oe=4 ''Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai''], Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Nuoroda tikrinta 2020-08-15.</ref>
Eilutė 65:
 
=== Sovietmečio architektūra ===
Antrojo pasaulinio karo metu Panevėžys vėl gana smarkiai nukentėjo. Po karo dalis istorinių pastatų rekonstruota, sunaikintų vietose ir tuščiose erdvėse atsirado stambiatūriai, neatitinkantys istorinio mastelio pastatai. Labiausiai nukentėjo nuo seno neturtingų žydų gyvenamas kvartalas tarp Ukmergės ir Elektros gatvių, taip vadinamavadinamoji „Slobodka“. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje šis kvartalas užstatytas mūriniais daugiabučiais, o 1967–1968 m. Elektros gatvės ir Laisvės aikštės kampe pastatyti [[Panevėžio dramos teatras|Panevėžio dramos teatro]] rūmai (arch. [[Algimantas Mikėnas|A. Mikėnas]]).<ref>Leonas Kaziukonis, [https://aina.lt/apie-panevezyje-neislikusia-sinagogu-aikste/ ''Apie Panevėžyje neišlikusią Sinagogų aikštę''], Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra, 2020-04-18. Nuoroda tikrinta 2020-08-18.</ref>
 
Pokario metais atnaujintos pramonės įmonės, miesto centre ir netoli centro tuščiose vietose pastatyti triaukščiai daugiabučiai: Kranto (vietoj sugriauto „Lietūkio“ malūno), Ukmergės, N. Gogolio (dabar Smėlynės), Ramygalos, Klaipėdos, Agronomijos (dabar Marijonų), Sandėlių (dabar S. Kerbedžio) gatvėse, Liepų alėjoje. Dviaukščiai – Margių, Algirdo, Stoties gatvėse.<ref>Emilija Juškienė, [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezio-statybos-kai-daugiabutis-miestieciams-reiske-prabanga/ ''Panevėžio statybos: kai daugiabutis miestiečiams reiškė prabangą''], Sekundė, 2020-02-28. Nuoroda tikrinta 2020-08-19.</ref><ref name="Statybos sovietmetyje">Leonas Kaziukonis, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/panevezio-statybos-sovietmetyje/ ''Panevėžio statybos sovietmetyje''], Panevėžio istorijos puslapiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2018-05-02. Nuoroda tikrinta 2020-08-19.</ref>
Eilutė 73:
Sovietmečiu Panevėžys plėtotas kaip pramonės centras. Pagal 1961 m. generalinį planą suformuoti du pramonės rajonai: miesto šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose. Šeštajame–septintajame dešimtmečiuose pastatyta stambių pramonės įmonių: „[[Lietkabelis|Lietkabelio]]“, Gelžbetonio dirbinių, Tiksliosios mechanikos, Autokompresorių, „[[AB Ekranas|Ekrano]]“ gamyklos, Stiklo fabrikas.<ref>Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas, [https://www.vle.lt/Straipsnis/Panevezio-istorija-125116 ''Panevėžio istorija''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-07-30. Nuoroda tikrinta 2020-08-18.</ref> Miestas sparčiai augo, į Panevėžį kėlėsi gyventojai iš aplinkinių kaimų ir kitų rajonų. Pradėti statyti daugiabučių rajonai. Pirmieji – 4–5 aukštų plytinių namų kvartalai įrengti P. Rotomskio (dabar Marijonų), Vilniaus, J. Basanavičiaus gatvėse. Nuo 1965 m. buvo statomi stambiaplokščiai surenkami namai, daugiausia penkiaaukščiai: N. Gogolio (Smėlynės), Tulpių (arch. [[Sigitas Juozas Katilius|S. Katilius]], N. Garbaliauskienė), Ramygalos gatvėse. 1970 m. miesto vakarinėje dalyje pradėtas statyti didelis [[Klaipėda (Panevėžys)|Klaipėdos gyvenamasis rajonas]] su penkiaaukščiais ir devynaukščiais stambiaplokščiais surenkamais namais, mokyklomis, vaikų lopšeliais-darželiais, prekybos centrais (arch. I. Mumšienė, G. Bimbienė). Vėliau jame pastatyti ir pirmieji miesto monolitiniai dvylikaaukščiai. 1978 m. Panevėžio pietrytinėje dalyje iškilo [[Žemaičiai (Panevėžys)|Žemaičių kvartalas]] su penkių ir dvylikos aukštų plytiniais daugiabučiais (arch. N. Eigminienė, M. Steponavičius). 1984 m. į pietus nuo Nemuno gatvės pradėtas statyti [[Pilėnai (Panevėžys)|Pilėnų kvartalas]] (arch. G. Bimbienė).<ref name="Statybos sovietmetyje"/>
 
1984 m. pradėtas statyti [[Kniaudiškiai (Panevėžys)|Kniaudiškių]] gyvenamasis rajonas (arch. M. Steponavičius, V. Andriuška). Buvo numatyta, kad jį sudarys 4 mikrorajonai, ir jame gyvens daugiau kaip 30 tūkst. gyventojų, tačiau iki sovietmečio pabaigos viso rajono nespėta pastatyti. Kniaudiškiuose vyrauja stambiaplokščiai penkių ir devynių aukštų namai, šalia planuotos naujos autobusų stoties įrengti plytiniai namai-ekranai transporto triukšmui sumažinti.<ref name="Statybos sovietmetyje"/>
 
Mažaaukščiai individualūs namai pirmaisiais sovietmečio dešimtmečiais daugiausia buvo mediniai, statyti netoli centro esančiuose kvartaluose. Pagal 1961 m. generalinį planą miesto šiaurėje, už geležinkelio, atsirado prestižinis [[Rožės (Panevėžys)|Rožyno]] (pagal Rožių gatvę) individualių namų rajonas. Rajono architektūra miesto architektų vertinama gana kritiškai.<ref name="Delfi"/>
Eilutė 101:
 
[[Vaizdas:Aukštaitijos implantologijos klinika.jpg|thumb|left|Nedidelio tūrio šiuolaikinis pastatas praturtina architektūriškai neišraiškingą Stoties ir Upės gatvių sankirtą (architektas V. Klimavičius)<ref>Evaldas Vilkončius, [http://www.e-senvage.lt/Senvage2018-02/ ''Apie naujausią Panevėžio architektūrą''], Senvagė, 2018 m. Nr. 2, p. 14. Nuoroda tikrinta 2020-11-11.</ref>]]
Pastatyta visuomeninių pastatų: „Sodros“ Panevėžio skyriaus pastatas (1995 m., arch. E. Klimavičienė; Vasario 16-osios g. 60), Lenktolenkto fasado berėmės konstrukcijos, stiklo sienų SEB banko (1998 m., arch. [[Valdas Klimavičius|V. Klimavičius]])<ref>Inga Kontrimavičiūtė, „Sekundė“, [https://www.delfi.lt/miestai/panevezys/nauja-era-panevezyje-zymejes-pastatas-nesulaukia-pirkejo.d?id=79925909 ''Naują erą Panevėžyje žymėjęs pastatas nesulaukia pirkėjo''], DELFI Miestai, 2018-12-20. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.</ref> ir šalia esančio prekybos centro pastatai, [[Panevėžio Naujoji apaštalų bažnyčia|Naujoji Apaštalų bažnyčia]] (2001 m., arch. R. Skamarauskas, V. Stankevičius; A. Mackevičiaus g. 3), daugiafunkcė „[[Cido arena]]“ (2008 m., arch. [[Eugenijus Miliūnas|E. Miliūnas]] ir kt.; Parko g. 12). Rekonstruoti buvusio malūno Kranto gatvėje (2002 m., įkurtas „Romantic“ viešbutis) ir G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Respublikos gatvėje (2003–2006 m., arch. [[Saulius Juškys|S. Juškys]]) pastatai. Vakariniame miesto pakraštyje pastačius stambių prekybos centrų, susiformavo prekybos rajonas.<ref name="Delfi"/>
 
Gyvenamųjų namų statyboje vyravo individualūs namai. Daugiausia namų pastatyta artimiausiuose šiauriniuose ir pietiniuose Panevėžio priemiesčiuose bei sodų teritorijose.<ref>''Panevėžio miesto darnaus judumo planas'', t. 3, p. 7, UAB „Civitta“, MB „PUPA“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, 2018.</ref> Naujų daugiabučių pastatyta Ramygalos, Margių, Klaipėdos-Projektuotojų, Suvalkų, Pušaloto gatvėse.<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezyje-formuojami-nauji-gyvenamieji-rajonai/ ''Panevėžyje formuojami nauji gyvenamieji rajonai''], Sekundė, 2008-04-23. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.</ref>
Eilutė 107:
== Paminklai ir skulptūros ==
[[Vaizdas:Panevėžys Landmarks 02.jpg|thumb|Paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui pastatytas Panevėžio 500 metų jubiliejaus proga]]
Panevėžio viešosiose erdvėse pastatyta viršdaugiau kaip 100 dekoratyvinių skulptūrų ir paminklų. Seniausi iš jų – XIX a. pab. – XX a. pr. statyti antkapiniai paminklai [[Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos senosios kapinės|Senosiose miesto kapinėse]]. Tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais mieste pastatyta profesionalių skulptorių darbų: [[Juozas Zikaras|Juozo Zikaro]] paminklas 1918–1919 m. už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams [[Kristaus Karaliaus katedros kapinės|Ramygalos gatvės kapinėse]] (1930 m.), [[Bernardas Bučas|Bernardo Bučo]] antkapiniai paminklai pedagogei Veronikai Būtėnienei Senosiose miesto kapinėse (1935–1936 m., įtrauktas į Kultūros vertybių registrą)<ref>{{cite kvr|mc=12059|title=Panevėžio senųjų kapinių, vad. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėmis, komplekso Verutės Būtėnienės antkapis|accessdate=2021-03-27}}</ref><ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/motinystes-pareigos-auka-verutes-butenienes-antkapinis-paminklas/ ''„Motinystės pareigos auka“, Verutės Būtėnienės antkapinis paminklas''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> ir rašytojai, visuomenininkei [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė|Gabrielei Petkevičaitei-Bitei]] Ramygalos gatvės kapinėse (1943 m.), B. Bučo skulptūra „Šv. Aloyzas“ Pavasarininkų kiemelyje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (1933 m., įtrauktas į Kultūros vertybių registrą).<ref>{{cite kvr|mc=34606|title=Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių komplekso paminklinė skulptūra „Šv. Aloyzas Gonzaga“|accessdate=2021-03-27}}</ref><ref name="Skulptūros">[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/skulpturos-viesosiose-panevezio-erdvese/ ''Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> 1943 m. ligoninės kieme atidengtas B. Bučo paminklas 1941 m. birželio 26 d. sovietų nužudytiems gydytojams. Karo pabaigoje, baiminantis galimų represijų, paminklas gydytojo Jono Statkevičiaus rūpesčiurūpinimusi užkastas toje vietoje, kur stovėjo, o 1988 m. atkastas, restauruotas ir iškilmingai atidengtas.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/paminklas-1941-m-nuzudytiems-gydytojams/ ''Paminklas 1941 m. nužudytiems gydytojams''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-03-27.</ref> 1993 metais paminklas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr|mc=15689|title=Paminklas žuvusiems gydytojams|accessdate=2021-03-27}}</ref>
 
[[Vaizdas:Laisvės daina, Panevėžys.jpg|thumb|left|180px|A. Dimžlio skulptūra „Laisvės daina“ buvo numatyta [[Jonava|Jonavos]] miestui, bet ja susidomėjo Panevėžio miesto vadovai, kurie pasiūlė skulptoriui kūrinį pastatyti Panevėžyje<ref>Leonas Kaziukonis, [http://www.aina.lt/istorijos-puslapiai/paminklas-laisves-daina/ ''Paminklas „Laisvės daina“''], Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra, 2014-07-25. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.</ref>]]