Johan Huizinga: Skirtumas tarp puslapio versijų

| mirties vieta = [[De SteegStegas]], [[Nyderlandai]]

| įstaigos = [[Groningeno universitetas]] (1905 m. - 19151905–1915 m.), [[Leideno universitetas]] (1915 m. - 19421915–1942 m.)

'''Johanas Huizinga''' (1872m{{ol|Johan Huizinga}}; [[1872]] m. -[[gruodžio 19457]] d. – [[1945]] m.) -[[vasario 1]] d.) – [[Nyderlandai|Nyderlandų]] istorikas, kultūros teoretikas, žaidimo teorijos kūrėjas, vienas šiuolaikinės [[kultūros istorija|kultūros istorijos]] pradininkų.<ref name="LRT KLASIKA">[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000065565/istoriko-teritorija-johanas-huizinga-istorikas-tyres-zaidzianti-zmogu-ir-viduramziu-rudeni ''LRT Klasikos laida apie Johaną Huizingą'']. Nuoroda tikrinta 2021-05-17.</ref> Istorikas tyrinėjo tuo metu mokslininkų ne itin rimtai vertintas meno, religijos bei ritualų, manierų, literatūros, moralės temas, kasdienybės normas.<ref name="Aukso žuvys">[https://www.auksozuvys.lt/knygynas/knyga?book=viduramziu-ruduo ''"Viduramžių„Viduramžių rudens"rudens“ ir J. Huizingos apžvalga'']. Aukso žuvys.lt. Nuoroda tikrinta 2021-05-17 .</ref>

Johanas Huizinga iš pradžių tyrė [[sanskritas|sanskritą]], [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbas]].<ref name="LRT KLASIKA"/> 1905 m. - 1915 1905–1915 m. dėstė istorijos katedroje [[Groningeno universitetas|Groningeno universitete]]. Vėliau dėstė [[Leideno universitetas|Leideno universitete]] iki 1942  m. Per II pasaulinį karą, vokiečiams okupavus Nyderlandus, Huizinga buvo persekiojamas už antifašistinius įsitikinimus, 1942  m. buvo [[naciai|nacių]] suimtas ir kalintas legeryje[[lageris|lageryje]], vėliau sunkiai susirgus iš lagerio paleistas, bet  iki pat mirties 1945  m. nebuvo visiškai laisvas<ref name="Britannica">[https://www.britannica.com/biography/Johan-Huizinga ''Encyclopaedia Britannica - – Johan Huizinga'']. Nuoroda tikrinta 2021-05-17.</ref><ref name="Aukso žuvys"/>

Johano Huizingos Viduramžių ir Renesanso sąndūrossandūros interpretacija įkvėpė naują [[istoriografija|istoriografijos]] kryptį, siekiančią aprėpti kultūros formų visumą.<ref name="Aukso žuvys"/>

J. Huizinga buvo ne tik istorikas, bet ir talentingas rašytojas, nominuotas [[Nobelio literatūros premijaipremija]]i.<ref name="LRT KLASIKA"/> Amžininkas, vokiečių literatūros kritikas, poetas [[Hermanas Hesė]], perskaitęs Huizingos veikalo vertimą į vokiečių kalbą jo recenzijoje rašė, kad "labai„labai didelis laimėjimas, kai didis tyrinėtojas kartu yra ir didis rašytojas"rašytojas“.<ref name="LRT KLASIKA"/>

Dėl savo būdo, Huizinga neturėjo daug mokinių ar sekėjų.<ref name="LRT KLASIKA"/>

Pirmuose savo veikaluose Huizinga tyrinėjo Indijos literatūrą ir kultūrą. Labiausiai išgarsėjo 1919  m. išleidęs veikalą ''Viduramžių„Viduramžių ruduo''ruduo“. Gyvas, įtraukiantis knygų stilius pavertė jas ne tik istoriniais veikalais, bet ir literatūros kūriniais.<ref name="Britannica"/>

*" „''Viduramžių ruduo''"“ išleista 1919  m. Knygoje nagrinėjamas gyvenimas ir mąstysena Prancūzijoje ir Olandijoje XIV-XVXIV–XV amžiuose.<ref name="Britannica"/>

*" „''Erazmas''"“ išleista 1924  m.<ref name="Britannica"/>

*" „''[[Rytdienos šešėliai]]''"“ išleista 1935  m. Kūrinys, kuriame aptariama to laikmečio dvasinė krizė <ref name="Britannica"/>

*" „''Homo ludens''"“ (liet. Žaidžiantis žmogus) išleista 1938  m. Studija apie žaidimo elementą kultūroje<ref name="Britannica"/>

{{ref}}

[[Kategorija:KultūrosNyderlandų istorijamokslininkai]]