Švenčionys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Švenčionių kraštas nuo seno buvo [[Nalšia|Nalšios]] žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičių genties]] žemė Nalšia, kuri kartu su kitomis [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičių genties]] [[Deltuva|Deltuvos]], [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos]] žemėmis, sudarė [[Lietuvos kunigaikštystė|Lietuvos kunigaikštystę]], kuri buvo dabartinės [[Lietuva|Lietuvos]] užuomazga. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras. Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas su [[legenda]]. Esą čia buvusi senovės baltų [[nalšėnai|nalšėnų]] ar [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|lietuvių]] šventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras. Nuo to kildinamas ir Švenčionių pavadinimas.

[[Vaizdas:Śvianciany, dom Napaleona. Сьвянцяны, дом Напалеона (J. Bialecki, 1938).jpg|thumb|left|260px|Namas, kuriame, pasak legendos, buvo apsistojęs [[Napoleonas]] (1938 m. nuotrauka)]]

[[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] laikais Švenčionyse buvo Ldk [[Švenčionių dvaras]]. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino [[totoriai|totorius]], kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. [[1414]] m. Vytautas pastatydino [[Švenčionių bažnyčia|Švenčionių bažnyčią]]. [[1486]] m. Švenčionys jau vadinami miesteliu. XVI a. vystėsi amatai, buvo audimo, pakinktų, odos dirbtuvės.