Jonas Švoba (1902)

Jonas Švoba (1902 m. vasario 10 d. Okainėliuose, Kėdainių r. - 1986 m. lapkričio 15 d. Detroite, JAV) - lietuvių istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

Biografija

Gimė ūkininkų Mykolo ir Vincentos (Vainauskaitės) Švobų šeimoje, buvo jų vyriausias sūnus. Mokėsi Okainių kaimo mokykloje, vėliau - Ramygalos progimnazijoje. 1925 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją.

1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą Kaune ir gavo gimnazijos mokytojo cenzą su teise dėstyti istoriją, jos metodiką bei visuomenės mokslus. Tačiau jau studijų metais mokytojavo Krekenavos, Šėtos ir Pilviškių mokyklose. 1930 - 1935 m. buvo Pilviškių progimnazijos, o 1935 - 1940 - Ukmergės gimnazijos direktorius. Už vadovavimą pastarajai prezidento Antano Smetonos apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliu.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, buvo atleistas iš Ukmergės gimnazijos direktoriaus pareigų ir perkeltas mokytojauti į Kėdainių gimnaziją, vėliau - į Veiverių vidurinę mokyklą. Vokiečių okupacijos metais Švietimo taryba J. Švobą paskyrė Veiverių gimnazijos direktoriumi.

1944 m., artėjant fronyui, su žmona ir dviem mažais vaikais pasitraukė į Vokietiją. Perkeltų asmenų Hanau stovykloje suorganizavo lietuvišką gimnaziją ir buvo jos pirmuoju direktoriumi. Nuo 1949 m. gyveno JAV, Detroito mieste, dirbo Fordo automobilių įmonėje. Čia vėl įsteigė lietuvišką mokyklą ir kurį laiką buvo jos vedėju. Buvo Amerikos lietuvių tautinė sąjungos narys (Detroito skyriaus iždininkas, vicepirmininkas, pirmininkas), priklausė Lietuvos šaulių centro valdybai ir Detroito lietuvių kultūros klubui.

Kūrybinis palikimas

Nuo progimnazijos laikų bendradarbiavo spaudoje. Išėjęs į pensiją, istorinių ir politinių straipsnių išspausdino "Karyje", "Dirvoje", "Tėviškės žiburiuose" ir "Naujojoje viltyje".

Svarbiaussią savo veikalą „Seiminė ir prezidentinė Lietuva“ (Cleveland, Ohio: Viltis, 1985; perspausdinta: Vilnius: Vyturys, 1990) išleido prieš pat mirtį.