Lisa prie Labės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nebaigta |
Nebaigta |
||
Eilutė 26:
Vietovė Lisa pirmą kartą paminėjo [[Kosmas]] savo kronikoje. Piliakalnis buvo vienas svarbesnių [[Slavai|Slavų]] centrų. Lisos piliakalnyje buvo kalintas, iškastruotas bei apakintas čekų kunigaikštis [[Jaromiras (pršemislaitis)|Jaromiras]] iš pršemislaičių dinastijos. Ji ten pasiuntė jo brolis [[Oldržichas (pršemislaitis)|Oldržichas]]. XIII amžiuje čia buvo pastatyta pilis ir Lisa nuo to laiko iki Liucemburkų eros buvo Čekijos karalienių nuosavybė. Miestu Lisa jau buvo 1291 metais. 1355 m. [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolio IV]] žmona Ona dovanojo Lisos parapiją Prahos Augustionų vienuolynui. Augustionai po to Lisoje įsteigė konventą. Per [[Husitai|husitų]] karus Lisa kartu su pilimi bei vienuolynu labai nukentėjo. Lisa pereidavo iš vienų husitų veikėjų į kitų rankas. XV ir XVI amžių sanduroje, tuometinis paveldėtojas Albrechtas Smiržickis iš [[Smiržicė|Smiržicių]] liepė pilį perstatyti į rūmus. Po jo mirties Lisą paveldėjo jo motina. Tada buvo Lisa užrašyta į "Žemių lentas" (tuometinės kadastro knygas, ček. desky zemské) kaip Smiržicų šeimos paveldas ir dėl to Lisos herbas yra su Smiržicų šeimos herbo elementais. 1548 Lisą pirko [[imperatorius Ferdinandas I]]. Neblogą miesto vystymasį nutraukė [[trisdešimtmetis karas]]. Miestas buvo nuo husitų karų protestantiškas, todėl prievartinė rekatolizacija iššaukė 1625 m. ginkluotą sukilimą. Prieš pat kaizerinės armijos "tvarkos" įvedimą evangelikai sudegino savo namus ir pasitraukė į egzilą. Vis dėl to Lisoje liko slaptų evangelikų, kartkartėmis aptinkamų ir persekiojamų iki pat 1781 m. paskelbto [[Tolerancijos patentas|tolerancijos patento]]. Iškart po jo buvo 1783 m. įsteigta Evangelikų (kalvinistų) bažnyčia. Nuo 1918 m. pavadinta [[Čekų brolių evangelikų bažnyčia]]. Jos nuosavybė sudaro vieną svarbesnių kultūros paveldo vienetų Lisoje. Daugelis [[Palabio žemuma|Palabio]] evangelikų emigravo ir 25 km į rytus nuo [[Halė|Halle]] įkūrė gyvenvietė [[Lissa]] (51.4975664N, 12.2737286E).
1683 m. Lisoje paminėta pašto stotis. Senu Silezijos keliu pradėjo veikti sujungimas su [[Vroclavas|Vroclavu]]. 1647 m. Lisą įsigyjo generolas grafas [[Jonas Špokas]] (Johann von Sporck) ir tai įtakojo įspudinga Lisos klestėjimą. Po Šporkų klano pradininko Jono mirties valdą perėjo į jo sūnaus [[Pranciškas Antanas Šporkas|Pranciškaus Antano Šporko]] rankas. Šporkų šeima pradėjo barokinį Lisos rūmų perstatymą nuo kairiojo sparno ir labai juos išpuoselėjo, tam Pranciškus pasikvietė italų architektą [[Giovanni Battista Alliprandi]]. Baroko laikais Lisos rūmai buvo kelis kartus perstatinėjami. Didžiausius pertvarkymus įvykdė būtent F. A. Šporkas 1696 metais. Tada buvo atnaujintas [[Augustinai|Augustinų]] [[Augustinų vienuolynas Lisoje prie Labės|vienuolynas]], pastatyta nauja parapijinė bažnyčia ir Trijų karalių koplyčia. Špokai valdė Lisos valda iki 1851 m. kada ją pardave už 820 000 [[Auksinis guldenas|auksinių]] Štepankai Rohanovai.
1868 m. Lisoje buvo įsteigtas kūno kultūros susivienijimas "Sokol" ("Sakalas"). 1873 m. Lisoje kilo didelis gaisras, kuris apėmė 51 pastatą, įskaitant daržines su ką tik nuimtu derliumi. Dėl to Lisoje buvo didelis nepriteklius. 1878 m. buvo sugriauta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, stovėjusi miesto aikštėje. Begriaunant buvo sunaikinti ir Smiržicų klano kapai, buvusieji bažnyčios kriptoje. Kadangi Štepanka Rohanova ištaškė turtus į visas puses, padarė skolas už 3 milijonus auksinių, turėjo apleisti rūmus ir 1884 m. rugsėjo 28 d. mirė. Jos valdą iš varžytinių įsigijo anglas William Andrews, bėt jis 1886 m. mirė. Valdos ėjo per kelias rankas kol galiausiai jas įsigijo 1904 m. Rudolfas Ferdinandas Kinskis.
Rudolfas Ferdinandas Kinskis mirė 1930 m. Lisoje. Po jo mirties beveik visi šeimos nariai išsikelė (ir su rūmų inventoriumi - 40 vagonų) į Kremsegg'o rūmus Austrijos mieste Kremsmünster'yje (kurį nusipirko jau 1929 m.). Lisos rūmai tada 1938 m. pardutas valstybei - Socialinės rupybos Ministerijai. Rūmai tada pakeitė paskirtį į Senolių namus (iki šiol). Iš Kinskių šeimos Lisoje liko tik dukra Gabriela, kuri ištekėjo už žymaus vokiečių kunigaikščių klano [[Thurn-Taxis]]'ų nario Ericho. Jųjų palikuonių tolimesnis likimas dėl komunistų/[[StB]] baigėsi liūdnai.
[[Kategorija:Čekijos miestai]]
| |||